 |
Tomas Venclova su nauja knyga VDU
Rimantas Viedrynaitis
Vasario 25 dieną VDU Mažojoje salėje įvyko susitikimas su vienu bene garsiausiu lietuvių išeivijos atstovu – vertėju, poetu, eseistu, publicistu, Jeilio (JAV) universiteto profesoriumi Tomu Venclova jo knygos "Manau, kad... Pokalbiai su Tomu Venclova" (išleido "Baltų lankų" leidykla) pristatymo proga.
 VDU Rektorius prof. Vytautas Kaminskas įteikė garbingam svečiui, kuris septynerius metus buvo mūsų universiteto Atkuriamojo Senato narys, VDU atkūrimo dešimtmečio jubiliejinį sidabro ženklą bei ta proga išleistą leidinį apie VDU. Nors pats prof. Tomas Venclova teigė, kad jo dalyvavimui Atkuriamojo Senato veikloje nevertėtų teikti ypatingos reikšmės, vis dėlto šio savo biografijos fakto jis nelinkęs užmiršti. Svečias papasakojo, kad jo šeimos ryšiai su tarpukario VDU buvo gana tamprūs: jo senelis Merkelis Račkauskas profesoriavo VDU, dėstė klasikines kalbas, tėvas Antanas Venclova, baigęs VDU, dėstė jame Vakarų Europos literatūrą. VDU mokėsi ir poeto motina – Eliza Račkauskaitė… Taigi nors pats prof. Tomas Venclova yra baigęs Vilniaus universitetą, visai suprantamas tas faktas, kad, atvykęs į Lietuvą, poetas aplankė ir Vytauto Didžiojo universitetą bei jo bendruomenę."Baltų lankų" direktorius, literatūrologas doc. Saulius Žukas pabrėžė, kad poeto ir vertėjo darbe susipina jo dabartis, tas hic et nunc, ir visa gyvenimo slinkties metamorfozių patirtis. Paskutinėje T.Venclovos knygoje "Manau, kad…", kurioje surinkti net 27 interviu, skirti lietuvių, anglų, rusų, lenkų skaitytojams, atsiveria tų metamorfozių vyksmo štrichai bei akcentai. Juolab, kad šion knygon pateko gana ilgo
gyvenimiško (1977-1999) laikotarpio nuotaikos bei pastebėjimai – juk šiuo metu keitėsi ne tik politinis pasaulio bei Europos žemėlapis, bet ir dvasinių įtakų konfigūracijos. Beje, tai jau ketvirtoji "Baltų lankų" išleista T.Venclovos knyga.
Prof. Tomas Venclova perskaitė keletą savo naujausių eilėraščių, palydėdamas juos, kaip jam įprasta, istoriniais, geografiniais ir politiniais komentarais.
Susitikime su poetu dalyvavę VDU Lietuvių literatūros katedros vedėjas habil.dr. Leonas Gudaitis, dėstytoja doc. Asia Kovtun dalinosi savo įspūdžiais apie naujausią "Baltų lankų" išleistą T.Venclovos knygą bei atsiminimų ir asmeninių santykių su garsiuoju poetu patirčių detalėmis.
Žinoma, ne kasdien Lietuvoje gimsta talentai, ne kasdien galime juos sutikti Laisvės Alėjoje, bet, skaitydami jų kūrybą, vertimus bei įvairius pasisakymus spaudoje, galime patirti labai savitą ir gal dėl to tokį sukrečiantį buvimo kartu potyrį – katarsį…
 V.Jankausko nuotr.Prof. T. Venclova parodė savo knygą "Vilties formos" ("Forms of Hope"), išverstą į anglų kalbą. Tai pirmoji lietuvių poeto knyga išleista JAV leidykloje
P.S. Naujojoje prof. T.Venclovos knygoje gausu įdomių ir gilių įžvalgų. Savo nuostabai ir džiaugsmui aptikome minčių, kurios susišaukia su šio trumpo rašinio autoriaus pasvarstymais straipsnyje "Lietuvos literatūrinio gyvenimo tendencijos". Tikimės, kad bandymas pateikti improvizuotą kartų "dialogą" skaitytojų bus įvertintas palankiai.
*L.K. Vyresnių žmonių santykis su jaunuomene būna įvairus, bet visuomet gyvas (kaip, beje, ir atvirkščiai): jie žiūri į ją iš aukšto, jos bijo, kritikuoja, pavydi. Koks Jūsų požiūris į jaunąją kultūrininkų kartą?
T.V. Ramus, be didelės baimės ir be perdėto entuziazmo. Esu apie tai parašęs eilėraštį "Užupis", kuriuo baigiasi mano Rinktinė. Ten kalbu apie vakarą, praleistą su savo dviejų senų pažįstamų sūnumis. Tada labai aiškiai pajutau, kad jaunieji kultūrininkai eina tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo ir mano karta: panašūs klausimai, panašios abejonės, panaši ironija. Gerti galima būtų kiek mažiau, betgi, Dievulėli, negi mes negėrėme? Prieškarinio Kauno universiteto modernistų arba senojo Vilniaus
universiteto romantikų kartos tikriausiai irgi buvo panašios. Į senatvę kai kas paaiškėja, viena kita abejonė (toli gražu ne visos) išsisklaido, bet paradigma lieka ta pati. Nebent leistina tikėtis, kad dabartinį jaunimą aplenks kai kurios nesmagios tėvų patirtys (kaip, beje, ir mūsų kartą beveik aplenkė karo, holokausto ir Sibiro patirtis).
*(Kultūros barai, 1999, Nr.11 "25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų", 316-317 p.)
| |