Atgal á sàraðà  
Rektorius prof. V.Kaminskas išrinktas antrai kadencijai

Nijolė Kreimerienė

Gegužės 9 diena mūsų Universitetui buvo ypatinga – Senatas rinko rektorių. Ketverių metų kadencijos laikas dabartiniam rektoriui pasibaigė vasario mėnesio pradžioje, tačiau Senatas buvo pratęsęs jo įgaliojimus, nes dar nebuvo išrinkta naujoji universiteto taryba, kuri turėjo paskelbti naujojo rektoriaus rinkimus.

Mintys prieš rinkimus
File11.pngŠvietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta taryba apie rektoriaus rinkimus paskelbė prieš 2 mėnesius. Dokumentų pristatymo terminas baigėsi balandžio 20 dieną. Daugiau kandidatų, be prof. V.Kaminsko, užimti šį garbingą, bet sunkų postą neatsirado. “Konkursas buvo atviras, bet, kaip matome, ne visi veržiasi į šias pareigas. Žino, kokios jos nelengvos, ypač dabar, kai universitetams tenka kovoti dėl teisės išgyventi, – sakė prof. V.Kaminskas. – Žinoma, man būtų daug garbingiau, jei galėčiau laimėti įtemptoje konkurencinėje kovoje, varžovų tikrai nebijau. Kolegos galėtų palyginti kelių kandidatų programas, jų regimą universiteto viziją penkeriems metams”. Karštų rinkiminių batalijų skonį jis teigė patyręs 1998-aisiais metais, kai iš 7 kandidatų jau pirmajame ture buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

Akademinei visuomenei prof. V.Kaminskas yra gerai žinomas kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas, dalyvavęs ir tebedalyvaujantis rengiant Mokslo ir studijų, Aukštojo mokslo įstatymus, nuosekliai ir atkakliai kovojantis prieš bet kokius valdininkų bandymus varžyti aukštųjų mokyklų autonomiją, nemokšiškai reguliuoti mokslo ir studijų procesą. Korespondentų kalbinti Senato nariai sakė, kad rektorius nestokoja principingumo, gerų vadybinių žinių ir organizacinių sugebėjimų, išmano teisės aktus. “Konkurse galėjo dalyvauti visi norintys, niekas kelio neužkirto, juolab neatkalbinėjo. Formaliai kandidatų galėjo būti daug, bet realiai įvertinus savo galimybes, tokioms pareigoms kandidatuoti pasiryžusių neatsirado”, – teigė ne vienas jų.

Senato kvalifikacijos komiteto pirmininkas prof. R.Apanavičius paskelbia, kad prof. V.Kaminsko pateikti dokumentai atitinka visus kandidatui į šį postą keliamus reikalavimus.

Rektoriaus būsimos veiklos metmenys

Pristatydamas rinkiminę programą, prof. V.Kaminskas prisiminė savo atėjimą į ką tik atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą, kuris tuo metu turėjo tik 3 fakultetus. Lygiai prieš 11-ka metų – 1990 m. gegužės 9 d. jis buvo išrinktas Informatikos fakulteto dekanu. Po to buvo aukštųjų studijų ir mokslo prorektorius, o vėliau, perėmęs vadovavimo VDU vairą iš prof. B.Vaškelio, tapo trečiuoju VDU rektoriumi. “Jei būsiu išrinktas antrajai VDU rektoriaus kadencijai, stengsiuosi stiprinti per dvyliką metų mūsų bendruomenės pastangomis vystytą humanitarinės krypties Universitetą, ginti jo autonomiją, akademinės laisvės nuostatas ir liberaliųjų studijų sistemą, didėjant valdininkų grėsmei administruoti universitetus”, – sakė prof. V.Kaminskas. Kalbėdamas apie universiteto struktūrą jis pabrėžė sieksiąs, kad:
– visi padaliniai atitiktų universiteto Statute numatytus reikalavimus;

– į kurti užsienio kalbų mokymo centrą pertvarkant Anglų kalbos ir literatūros bei Užsienio kalbų katedras. Be to, pertvarkyti Socialinės rūpybos studijų centrą į Socialinio darbo institutą.

Plėtojant studijas ir mokslą reikia:

– stiprinti universitetą kaip humanitarinių ir socialinių mokslų, teisės ir politikos mokslų, ekonomikos ir vadybos, menų ir teologijos studijų ir mokslo centrą;

– padidinti, atsižvelgiant į informacinės visuomenės plėtrą, tiksliųjų mokslų studijų svorį universitete;

– diegti distancinių studijų metodus ir informacines technologijas, siekiant ne tik pasinaudoti kitų Lietuvos ir užsienio universitetų potencialu, bet ir perduoti universiteto patirtį kitiems;

– plėtoti studentų ir dėstytojų mobilumą pagal Socrates/Erazmus ir kitas ES programas;

– pasiekti, kad ne mažiau kaip pusė doktorantų apgintų disertacijas, sugriežtinant jų atrankos, atestavimo ir mokslinių vadovų vertinimo kriterijus;

– suaktyvinti tyrimus ir taikomąją veiklą mokslo kryptyse, kuriose universitetas turi doktorantūrą, skatinti katedrų ir mokslo centrų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir programose;

– skatinti tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose žurnaluose ir leidiniuose, išlaikant universiteto leidžiamų mokslo darbų lygį ir prestižą, aktyvinti monografijų, vadovėlių rengimą ir leidybą;

– plėsti išeivijos organizacijų ir iškilių asmenybių archyvinės medžiagos kaupimą, tyrimą ir publikavimą.

Apžvelgdamas universitete dirbančių dėstytojų problemas, prof. V.Kaminskas sakė, kad ateityje reikia siekti:

– jog visų katedrų branduolį (80-85%) sudarytų universitete pagrindinėse pareigose dirbantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai ir kad kiekviena katedra turėtų bent po vieną profesorių;

– sudaryti sąlygas, kad universitete dėstytų ir žymiausi Lietuvoje bei užsienyje gyvenantys lietuviai mokslininkai;

– tęsti universiteto akademinio personalo atjauninimą, suteikiant prioritetą universitete parengtiems mokslo daktarams;

– prieÅ¡intis visų lygių  valdžios institucijų pastangoms primesti universitetui tokias veiklos sąlygas, kad sulėtėtų mokslininkų rengimas, reikėtų mažinti etatus ir didinti pedagoginio krÅ«vio normatyvus.

Stiprindamas universiteto studijų ir mokslo bazę pretendentas yra numatęs:

– užbaigti Katalikų teologijos fakulteto pastatų komplekso Gimnazijos g. 7 statybą;

– renovuoti pagrindinius universiteto pastatus;

– pastoviai atnaujinti kompiuterinę techniką ir laboratorijų įrangą;

– vystyti universiteto Intranetą ir jo ryšį su Internetu.

Aptaręs VDU bibliotekos dabartinę veiklą, prof. V.Kaminskas numatė tokias jos tolesnės plėtros galimybes:

– užbaigti bibliotekos automatizavimo darbus;

– užtikrinti aprūpinimą naujausiais vadovėliais, mokslo ir periodikos leidiniais;

– išplėsti ir atnaujinti Katalikų teologijos bei Aplinkotyros ir Informatikos fakultetų skaityklas;

– ieškoti lėšų naujo bibliotekos pastato Putvinskio g. 23 sklype statybai.

Atsakymai į klausimus buvo konkretūs ir išsamūs

Pasidžiaugęs, kad iš 103 VDU apsigynusių daktaro disertacijas šiuo metu universitete dirba 34 daktarai, prof. V.Kaminskas išreiškė susirūpinimą senstančios profesūros padėtimi. Tai viena problemų, kurių nepavyko išspręsti per pirmąją kadenciją. Šiuo metu VDU profesorių tarpe yra 40%, peržengusių 60 metų ribą. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad pavyko “atjauninti” universiteto docentus. Be to, jis pabrėžė, kad galėtų būti geresni dėstytojų mokslinio darbo rezultatai, per mažai parengta monografijų.

Atsakydamas į Senato narių klausimus, rektorius sakė, kad labai teigiamai žiūrėtų į perspektyvą įvesti magistrantūros studijas asocijuotuose su VDU institutuose, tačiau, jo nuomone, labai sunku būtų išspręsti tokių studijų finansavimą.

Didžiausiu pavojumi mūsų universitetui rektorius laikytų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko prof. R.Pavilionio siūlomą reformą, numatančią prijungti prie VDU Medicinos, Žemės ūkio universitetus, Veterinarijos ir Kūno kultūros akademijas. Tai galutinai sužlugdytų nuo pat universiteto atkūrimo laikų puoselėtą liberaliųjų studijų sistemą, nes visose čia paminėtose aukštosiose mokyklose studijų sistema yra gerokai nutolusi nuo liberaliųjų studijų. Be to, toks milžiniškas darinys būtų sunkiai valdomas ir pasmerktas ilgai agonijai. Jeigu jau reikėtų prie VDU ką nors prijungti, tai, be abejo, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą (įdomu, kad prof. R.Pavilionis pirmą kartą pats pripažino tai, kas buvo akivaizdu) ir galbūt galima būtų galvoti apie Kūno kultūros akademiją, jei šios aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė to pati norėtų.

Dar vieną pavojų mūsų universiteto liberaliai studijų sistemai rektorius įžvelgė prisiminęs Salamankoje (Ispanija) susirinkusių Europos aukštųjų mokyklų rektorių diskusijas, kuriose buvo akcentuojama bendra nuostata sutrumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, o magistrantūrą iki 1,5. Mūsų valdininkams ši nuostata taip pat būtų priimtina, nes pareikalautų mažiau lėšų. Tačiau prof. V.Kaminskas mano, kad su tuo nereikėtų sutikti, ir turi pakankamai svarių argumentų, paneigiančių tokią reformos kryptį, primindamas, kad daugelyje Europos šalių yra ne dvylikos, bet trylikos metų vidurinis mokslas.

Rinkimai

Slapto balsavimo metu Senato nariai buvo labai vieningi: iš 41 nario tik 2 balsavo prieš, o 39 – už. Taigi naujai penkerių metų kadencijai VDU rektoriumi išrinktas prof.habil.dr. Vytautas Kaminskas.

Po rinkimų Senato pirmininkas priminė, kad nuo šios dienos baigiasi visų fakultetų dekanų, profesorių, svarbiausių tarnybų vadovų įgaliojimai. Jų rinkimai numatyti kitame Senato posėdyje, kuris turėtų įvykti gegužės 30 dieną.

Senatas apsvarstė ir kitus klausimus

Be rektoriaus rinkimų, Senato posėdyje buvo svarstomi ir kiti klausimai:

1. Įteikti habilituoto daktaro diplomai:
Vilijai Targamadzei ir Danutei Gailienei.
Daktaro mokslinio laipsnio diplomai:
Vygandui Šiukštai, Linui Saldukui, Vyčiui Kapustinskui.

2. Apsvarstyti ir patvirtinti: Priežiūros komiteto reguliaminas bei Garbės daktaro ir profesoriaus vardo teikimo reguliaminas. Pastarasis reguliaminas, anot Senato pirmininko prof. E.Aleksandravičiaus, išplečia galimybes suteikti šiuos garbingus vardus ne tik Lietuvos mokslininkams, bet ir užsienio universitetų atstovams. Žinoma, Garbės profesorių vardai bus suteikiami tik mūsų universitete dirbusiems profesoriams.

3. Patvirtinus 3 doktorantūros komitetų pakeitimus Senato posėdis baigiamas, tačiau senatoriai nesiskirstė, nes turėjo galimybę dalyvauti dar viename svarbiame mūsų universitetui įvykyje.
File10.pngLatvijos Respublikos apdovanojimo įteikimas

Po apdovanojimo su Latvijos ambasadore Lietuvoje Maira Mora

Taip jau sutapo, kad būtent tą dieną – gegužės 9-ąją – Latvijos ambasadorė Lietuvoje Maira Mora įteikė profesoriui Vytautui Kaminskui Latvijos Respublikos apdovanojimą – Trijų Žvaigždžių IV laipsnio ordiną. Savo kalboje ambasadorė pabrėžė, kad rektorius prof. V.Kaminskas nusipelnė šio apdovanojimo už pagarbą latvių kultūrai, kalbai, nuoširdžią paramą VDU įkurtam Letonikos centrui, primindama, kad tampraus Lietuvos ir Latvijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo vaisius yra Latvijos universitete įkurtas Lituanistikos centras.

Pasinaudodama proga ambasadorė Maira Mora Trijų žvaigždučių V laipsnio ordiną įteikė vertėjai iš latvių kalbos Renatai Zajančkauskaitei.

Senato pirmininkas prof. E.Aleksandravičius perskaitė ta proga rektoriui atsiųstą Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Petro Vaitiekūno sveikinimo raštą.


                                                                Prof. Vytautui Kaminskui,
                                                                Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui

Gerbiamas Profesoriau,

Jūsų indėlis į Lietuvos ir Latvijos mokslinį ir kultūrinį bendradarbiavimą yra didžiai reikšmingas abiejų šalių tautų tarpusavio supratimui ir suartinimui, jų kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui bei mokslo progresui.

Džiaugiuosi, kad Jūsų darbai aukštai įvertinti Latvijoje – 2001 m. kovo 12 d. skirtas 4-to laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinas.

Nuoširdžiai Jus sveikinu. Linkiu šviesios ateities Kauno Vytauto Didžiojo universitetui ir Letonikos centrui. Linkiu, kad Jus visada lydėtų sėkmė ir prasmingi darbai.

Petras Vaitiekūnas,
Ambasadorius


(c) Universitas Vytauti Magni