Atgal á sàraðà  
File0.pngEch, kokios, atrodytų, nerūpestingos dienelės prasideda... Vasara... Šilta, malonu, ramu. Egzaminų karštinė ir bakalaurų, magistrų darbų gynimų jaudulys jau spėjo išgaruoti, kaip paskutiniai ryto rasos lašeliai saulei patekėjus. Ištuštėjo Kaunas. Studentija išvažinėjo: kas namo, kas į užsienius “braškiauti”, kas į kitus didžiuosius miestus kasdienės duonos pelnytis.

Vasara... Tipiška – lietuviška, su vėjais ir lietumis. O mes, VDU absolventai, pagaliau sulaukę diplomų įteikimo, linksmais veidais išeiname į gyvenimą – tikrą, savarankišką, rimtą suaugusiųjų gyvenimą. Dabar viskas priklauso tik nuo mūsų – nebus nei tėčio su mama, nei dėstytojo ar profesoriaus, kurie galėtų patarti, nurodyti geresnį kelią. Dabar mes patys esame savo gyvenimo šeimininkai ir, kalbant vieno katino žodžiais, galime vaikščioti vieni, kur norime ir kada norime.
Vasara žymi mokslo metų pabaigą, taigi yra labai maloni ir patraukli. Palikę sesijos džiaugsmus ir nuoskaudas praeičiai, visi skuba taisyti sparnus skrydžiui į keliones, ieškodami daugiau žinių, kurias įvertinti lemta naujai atėjusiems.

Iki rudens, iki naujų lūkesčių, naujo jaudulio, vėl susitikus draugus, pasidalijus įspūdžiais. Iki kito semestro, kai pailsėję ir įgavę naujų jėgų vėl kibsime į mokslus.

Ieva



(c) Universitas Vytauti Magni