Atgal  sra  
V-oji studentų lituanistų konferencija apsivainikavo sėkme

Miela, bet šalta Palanga sukvietė humanitarus: čia gegužės 26–27 dienomis vyko 5oji mokslinė Lietuvos studentų lituanistų konferencija. Jos organizatoriai – Vilniaus universiteto lituanistai – parengė dvi programas – oficialiąją ir neformaliąją. Pirmoji numatė ilgus posėdžius, antroji – ne ką trumpesnes vakarones.

Vėsų penktadienio vakarą atvykę dalyviai įsikūrė jiems skirtuose Vilniaus universiteto poilsio namų kambariuose ir išsiskirstė – kas saulės palydėti, kas po Palangą pasivaikščioti, o kai kas ir užkąsti. Vėlyvą vakarą visi pradėjo būriuotis salėje. Neoficialų pasveikinimo žodį tarė VU lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. G.Viliūnas. Įsidegus židiniui, arbatai sušildžius rankas, prasidėjo draugiški studentų ir dėstytojų pašnekesiai~– paskutinė malonaus bendravimo akimirka prieš rytojų, kai pirmieji taps prelegentais, o antrieji virs griežtais vertinimo komisijos nariais. Neoficialūs pirmojo vakaro renginiai baigėsi individualiomis naktinėmis programomis.

Pirmoji konferencijos diena

Šeštadienį Senojoje Palangos gimnazijoje nuo pat ankstyvo ryto prasidėjo darbas. Plenariniam posėdžiui buvo atrinkti intriguojantys pranešimai: Alternatyvi literatūros istorija ir jos kūrimas Alfonso Nykos Niliūno “Dienoraščio fragmentuose: 1938 – 1970” (I.Petrauskienė, ŠU), “Venecijos tekstas” Europos literatūroje (D.Pociūtė, KU), LR seimo narių autobiografinių tekstų leksikos lingvostatinė analizė (Š.Andriulevičius, ŠU), Santuokos samprata lietuviškoje ir angliškoje “Cosmopolitan” versijose (A.Ptakauskaitė, VU).  Daugiausia diskusijų sukėlė pirmoji tema. Puolama buvo ne tiek pati prelegentė, kiek A.NykaNiliūnas, kurio literatūros vertinimai veikiau yra subjektyvios kontraversijos, priešingos visuotinai priimtai nuomonei. Esminis diskusijų klausimas, ar atskiro, tegu ir autoritetingo, individo nuomonė gali būti vadinama literatūros istorija, išryškino skirtumą tarp jaunesniųjų ir vyresniųjų kritikų pozicijų. Ias posėdis buvo skirtas teorinėms ir žanrinėms literatūros problemoms. Pranešimus skaitė: A.Pūraitė (VDU, Renesansiniai modeliai G.Knapijaus “Filopatryje”), G.Bendikaitė (KU, Memuarų ir laiškų reikšmė (auto)portreto sklaidoje) ir G.Rimkus (KU, Tremtinių memuarų pasakotojas: subjektyvumo problema). Kadangi teorija – dalykas griežtas, diskusijos nebuvo itin karštos. Konceptualumu ir skaitymo retorika išsiskyrė VDU lietuvių filologijos IV kurso studentės Aurelijos Pūraitės pranešimas. “Atlaikę” rytinį intelektinį krūvį konferencijos dalyviai buvo paleisti pietų. Valandos užteko ne tik pavalgyti, bet ir po jūrą pabraidyti. IIasis posėdis vienijo priešingus (alternatyvios problematikos) pranešimus. Posėdį pradėjo VDU studentė S.Garšvaitė, skaičiusi pranešimą Menininko paveikslo transformacijos tendencijos lietuvių literatūroje. Autorė pasirinko gana neįprastą tyrinėjimo rakursą: menininko išskirtinumą bandyta atskleisti per jo santykį su kūryba,  pasauliu, transcendencija ir moterimis. Prelegentė susilaukė daug klausimų, bet ypatingai buvo puolama už tai, jog tyrinėjimo objektu pasirinko tik du XX amžiaus autorius – V.MykolaitįPutiną ir B.Radzevičių. Komisijos neįtikino autorės motyvacija, kad pirmasis yra menininko paveikslo etalonas, o antrasis – paskutinis dvasingos, vientisos literatūros autorius. Ir nors pranešimas buvo raiškiai perskaitytas, iliustruotas skaidrėmis ir neviršijo laiko limito (15 min.), netradicinis autorės požiūris liko neįvertintas. Nuo meno ir transcendencijos problemų buvo grįžta prie žemės reikalų. VU KHF studentė R.Juškevičiūtė skaitė pranešimą Kūno problematika: identitetas ir tapatybė A.Škėmos “Izaoke”. Gaila, kad ši madinga, įdomi ir diskusijas provokuojanti tema buvo pateikta perdėm sąvokine kalba. Tikriausiai tai sukliudė autorei laimėti prizinę vietą ir teko tenkintis paskatinamuoju apdovanojimu.  Nuo kūno vėl buvo grįžta prie aukštesnių sferų. D.Vizbarienė (ŠU) aptarė Idėją B Radzevičiaus romane “Priešaušrio vieškeliai”. Trumputė kavos pertraukėlė, paskubomis surūkyta cigaretė – ir vėl salėje. IVas posėdis buvo skirtas poezijai: Transformacija N.Miliauskaitės eilėraščių cikle “Eilėraščiai Persefonės palydai” (R.Sakalauskaitė, VPU), Nebūties estetika Alfonso NykosNiliūno poezijoje (A.Cicėnaitė, VU), Nieko motyvas D.Kajoko poezijoje (eilėraščių rinkinys “Mirti reikia rudenį”) (I.Migūnaitė, VU) ir Juslių tonizavimas H Radausko poezijoje (E.Gerdzevičiūtė, VU). Šioje pranešimų grupėje iš karto išsiskyrė Vilniaus universiteto studenčių pranešimai, “angažuoti” semiotiniam analizės metodui. Daugiausia diskusijų kėlė paskutinės prelegentės pranešimas. Iškilo klausimas, kokia jos pateikto detalaus juslių registro prasmė. Daugelis pasigedo semiotinės analizės rezultatų apibendrinimo. Baigėsi pirmoji literatūros sekcijos darbo diena. Tiesa, paraleliai darbas vyko ir kalbotyros sekcijoje. Pranešimai buvo skirti problemiškoms temoms, rėmėsi naujais lingvostatinės ir kompiuterinės analizės metodais.

Pasibaigus posėdžiams, visi skubėjo pasinerti į vakarinį Palangos gyvenimą – pirmiausia pavalgyti, po to pakvėpuoti jūros oru. Nors organizatoriai gundė fanatastiškomis maudynėmis, bet oras buvo toks šaltas, kad tik vienas kitas susigundė bristi į vandenį. Užtat vėl visi mielai rinkosi į poilsio namų salę, vaišinosi vynu, dalijosi įspūdžiais ir patirtimi, dainavo dainas ar tiesiog rymojo prie židinyje traškančios ugnies. Pakankamai sutemus, ramesnieji ėjo miegoti, o neramieji – linksmintis. Palangoje vyko džiazo koncertai, diskotekos, veikė barai ir kavinės. Rinktis buvo iš ko.

Antroji diena, skirta literatūrai

Antrąją dieną darbas vyko tik literatūros sekcijoje. Kalbininkai galėjo džiaugtis saulės spinduliais ir kopų smėliu. Literatai į savo posėdį rinkosi be didelio entuziazmo. Durys varstėsi, akys markstėsi, pranešėjai buvo lėtesni ir komisijos nariai vangesni. IVąjį posėdį pradėjo VDU studentė A.JuodytėŽižienė pakankamai žaisminga tema Miesčioniškumasantimiesčioniškumas: Vytautas Sirijos Gira, Henrikas Radauskas, Tomas Venclova. Gaila, kad pranešėja viršijo jai skirtą laiką. Bet daugeliui po nemiegotos nakties buvo malonu pasiklausyti cituotų eilėraščių. Gebėjimą analitiškai spręsti literatūros mokslo problemas pademonstravo V.Šeina (VU, Kanoninė romaninės strofikos foma trioletas, kaip nekanoninis sovietinės lietuvių literatūros žanras (A. Baltakis “Trys trioletai”) ir D.Darasevičiūtė (ŠU, Hierofanija S.T.Kondroto romane “Žalčio žvilgsnis”). Daugiausiai kritikos strėlių pelnė I.Ratnikaitė (ŠU, Šiuolaikinio lietuvių romano pasakojimo struktūros originalumas) dėl netikslios pranešimo temos formuluotės. Prelegentė atskleidė R.Gavelio ir J.Ivanauskaitės romanų struktūrą, bet ne tos struktūros originalumą. Įdomus ir problemiškas buvo V.Krivicko (VU) pranešimas – Bohemiečio mitologija Jurgio Kunčino apsakymų rinkinyje “Laba diena, pone Erike!”. Daugiausia simpatijų pelnė originalus S.Simanaitienės  (KU) tekstas – Postmodernizmas ir uola, kuri kritikavo (apie S.Parulskį). Ji ir pelnė publikos numylėtinio laurus.

Konkurso nugalėtojai

Kad jau užsiminėme apie nugalėtojus, išvardinsime ir  visus kitus. Literatūros mokslo sekcijoje daugiausiai apdovanojimų teko Vilniaus universiteto studentams: V.Šeinai – Ioji vieta, A.Cicėnaitei ir I.Migūnaitei – IIoji vieta, V.Krivickui – IIIoji vieta. Po vieną prizą gavo Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai: D.Darasevičiūtei teko IIoji, o A.Pūraitei – IIIoji vietos. Kalbotyros sekcijoje geriausiu pripažintas J.Zamulskytės (VU KHF) pranešimas Netiesioginis (semantinis) sakinių prijungimas XIX a. pab.–XX a. pr. publicistikoje. Antra vieta skirta A.Volfaitei (ŠU, Perkeltinės reikšmės žodžiai lietuviųlatvių kalbų žodyne) ir S.Krajuškinai (VPU, Tipiški įterpiniai J.Biliūno, J.Apučio, P.Cvirkos ir A.Vaičiulaičio kūriniuose). IIIoji vieta atiteko E.Vaskelaitei (VU, Sudėtinės formos D.Kleino ir K.Sapūno–T Šulco gramatikų veiksmažodžio paradigmose), A.Žirgulevičiūtei (VU, Prijungiamieji sakiniai su jungtuku “kad” ir bendratimi) ir J.Žėkai (VPU, Priebalsių k,g palatalizacijos eksperimentinis tyrimas). Neliko nuskriausti ir kiti konferencijos dalyviai: kiekvienam jų įteikta nauja atminimo dovana – krepšelis knygų. Studentai taip pat nusprendė įsteigti nominaciją – išrinkti populiariausią komisijos narį. Juo tapo Vilniaus universiteto docentas R.Tamošaitis, simpatijas pelnęs kaip humaniškiausias komisijos narys, puikiai suderinęs akademinius reikalavimus su kurorto teikiamomis pramogomis. Renginys baigėsi Vytauto Didžiojo universiteto docentės I.Žekevičiūtės įsipareigojimu 6ąją studentų lituanistų konferenciją rengti Kaune. O gal ir Juodkrantėje, VDU poilsio namuose? Šiemetinis renginys parodė, jog galima suderinti darbą ir malonumus.

P. S. Pranešimų tezes, atsiliepimus ir kitokią konferenciją liečiančią informaciją galima rasti Internete adresu: www.li-te-ra-tūra.lt


(c) Universitas Vytauti Magni