Atgal á sàraðà  
V-oji studentų lituanistų konferencija apsivainikavo sėkme

Miela, bet šalta Palanga sukvietė humanitarus: čia gegužės 26–27 dienomis vyko 5oji mokslinė Lietuvos studentų lituanistų konferencija. Jos organizatoriai – Vilniaus universiteto lituanistai – parengė dvi programas – oficialiąją ir neformaliąją. Pirmoji numatė ilgus posėdžius, antroji – ne ką trumpesnes vakarones.

Vėsų penktadienio vakarą atvykę dalyviai įsikūrė jiems skirtuose Vilniaus universiteto poilsio namų kambariuose ir išsiskirstė – kas saulės palydėti, kas po Palangą pasivaikščioti, o kai kas ir užkąsti. Vėlyvą vakarą visi pradėjo būriuotis salėje. Neoficialų pasveikinimo žodį tarė VU lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. G.Viliūnas. Įsidegus židiniui, arbatai sušildžius rankas, prasidėjo draugiški studentų ir dėstytojų pašnekesiai~– paskutinė malonaus bendravimo akimirka prieš rytojų, kai pirmieji taps prelegentais, o antrieji virs griežtais vertinimo komisijos nariais. Neoficialūs pirmojo vakaro renginiai baigėsi individualiomis naktinėmis programomis.

Pirmoji konferencijos diena

Å eÅ¡tadienį Senojoje Palangos gimnazijoje nuo pat ankstyvo ryto prasidėjo darbas. Plenariniam posėdžiui buvo atrinkti intriguojantys praneÅ¡imai: Alternatyvi literatÅ«ros istorija ir jos kÅ«rimas Alfonso Nykos NiliÅ«no “Dienoraščio fragmentuose: 1938 – 1970” (I.Petrauskienė, Å U), “Venecijos tekstas” Europos literatÅ«roje (D.PociÅ«tė, KU), LR seimo narių autobiografinių tekstų leksikos lingvostatinė analizė (Å .Andriulevičius, Å U), Santuokos samprata lietuviÅ¡koje ir angliÅ¡koje “Cosmopolitan” versijose (A.Ptakauskaitė, VU).  Daugiausia diskusijų sukėlė pirmoji tema. Puolama buvo ne tiek pati prelegentė, kiek A.NykaNiliÅ«nas, kurio literatÅ«ros vertinimai veikiau yra subjektyvios kontraversijos, prieÅ¡ingos visuotinai priimtai nuomonei. Esminis diskusijų klausimas, ar atskiro, tegu ir autoritetingo, individo nuomonė gali bÅ«ti vadinama literatÅ«ros istorija, iÅ¡ryÅ¡kino skirtumą tarp jaunesniųjų ir vyresniųjų kritikų pozicijų. Ias posėdis buvo skirtas teorinėms ir žanrinėms literatÅ«ros problemoms. PraneÅ¡imus skaitė: A.PÅ«raitė (VDU, Renesansiniai modeliai G.Knapijaus “Filopatryje”), G.Bendikaitė (KU, Memuarų ir laiÅ¡kų reikÅ¡mė (auto)portreto sklaidoje) ir G.Rimkus (KU, Tremtinių memuarų pasakotojas: subjektyvumo problema). Kadangi teorija – dalykas griežtas, diskusijos nebuvo itin karÅ¡tos. Konceptualumu ir skaitymo retorika iÅ¡siskyrė VDU lietuvių filologijos IV kurso studentės Aurelijos PÅ«raitės praneÅ¡imas. “Atlaikę” rytinį intelektinį krÅ«vį konferencijos dalyviai buvo paleisti pietų. Valandos užteko ne tik pavalgyti, bet ir po jÅ«rą pabraidyti. IIasis posėdis vienijo prieÅ¡ingus (alternatyvios problematikos) praneÅ¡imus. Posėdį pradėjo VDU studentė S.GarÅ¡vaitė, skaičiusi praneÅ¡imą Menininko paveikslo transformacijos tendencijos lietuvių literatÅ«roje. Autorė pasirinko gana neįprastą tyrinėjimo rakursą: menininko iÅ¡skirtinumą bandyta atskleisti per jo santykį su kÅ«ryba,  pasauliu, transcendencija ir moterimis. Prelegentė susilaukė daug klausimų, bet ypatingai buvo puolama už tai, jog tyrinėjimo objektu pasirinko tik du XX amžiaus autorius – V.MykolaitįPutiną ir B.Radzevičių. Komisijos neįtikino autorės motyvacija, kad pirmasis yra menininko paveikslo etalonas, o antrasis – paskutinis dvasingos, vientisos literatÅ«ros autorius. Ir nors praneÅ¡imas buvo raiÅ¡kiai perskaitytas, iliustruotas skaidrėmis ir nevirÅ¡ijo laiko limito (15 min.), netradicinis autorės požiÅ«ris liko neįvertintas. Nuo meno ir transcendencijos problemų buvo grįžta prie žemės reikalų. VU KHF studentė R.JuÅ¡kevičiÅ«tė skaitė praneÅ¡imą KÅ«no problematika: identitetas ir tapatybė A.Å kėmos “Izaoke”. Gaila, kad Å¡i madinga, įdomi ir diskusijas provokuojanti tema buvo pateikta perdėm sąvokine kalba. Tikriausiai tai sukliudė autorei laimėti prizinę vietą ir teko tenkintis paskatinamuoju apdovanojimu.  Nuo kÅ«no vėl buvo grįžta prie aukÅ¡tesnių sferų. D.Vizbarienė (Å U) aptarė Idėją B Radzevičiaus romane “PrieÅ¡auÅ¡rio vieÅ¡keliai”. Trumputė kavos pertraukėlė, paskubomis surÅ«kyta cigaretė – ir vėl salėje. IVas posėdis buvo skirtas poezijai: Transformacija N.Miliauskaitės eilėraščių cikle “Eilėraščiai Persefonės palydai” (R.Sakalauskaitė, VPU), NebÅ«ties estetika Alfonso NykosNiliÅ«no poezijoje (A.Cicėnaitė, VU), Nieko motyvas D.Kajoko poezijoje (eilėraščių rinkinys “Mirti reikia rudenį”) (I.MigÅ«naitė, VU) ir Juslių tonizavimas H Radausko poezijoje (E.GerdzevičiÅ«tė, VU). Å ioje praneÅ¡imų grupėje iÅ¡ karto iÅ¡siskyrė Vilniaus universiteto studenčių praneÅ¡imai, “angažuoti” semiotiniam analizės metodui. Daugiausia diskusijų kėlė paskutinės prelegentės praneÅ¡imas. IÅ¡kilo klausimas, kokia jos pateikto detalaus juslių registro prasmė. Daugelis pasigedo semiotinės analizės rezultatų apibendrinimo. Baigėsi pirmoji literatÅ«ros sekcijos darbo diena. Tiesa, paraleliai darbas vyko ir kalbotyros sekcijoje. PraneÅ¡imai buvo skirti problemiÅ¡koms temoms, rėmėsi naujais lingvostatinės ir kompiuterinės analizės metodais.

Pasibaigus posėdžiams, visi skubėjo pasinerti į vakarinį Palangos gyvenimą – pirmiausia pavalgyti, po to pakvėpuoti jūros oru. Nors organizatoriai gundė fanatastiškomis maudynėmis, bet oras buvo toks šaltas, kad tik vienas kitas susigundė bristi į vandenį. Užtat vėl visi mielai rinkosi į poilsio namų salę, vaišinosi vynu, dalijosi įspūdžiais ir patirtimi, dainavo dainas ar tiesiog rymojo prie židinyje traškančios ugnies. Pakankamai sutemus, ramesnieji ėjo miegoti, o neramieji – linksmintis. Palangoje vyko džiazo koncertai, diskotekos, veikė barai ir kavinės. Rinktis buvo iš ko.

Antroji diena, skirta literatūrai

Antrąją dieną darbas vyko tik literatÅ«ros sekcijoje. Kalbininkai galėjo džiaugtis saulės spinduliais ir kopų smėliu. Literatai į savo posėdį rinkosi be didelio entuziazmo. Durys varstėsi, akys markstėsi, pranešėjai buvo lėtesni ir komisijos nariai vangesni. IVąjį posėdį pradėjo VDU studentė A.JuodytėŽižienė pakankamai žaisminga tema MiesčioniÅ¡kumasantimiesčioniÅ¡kumas: Vytautas Sirijos Gira, Henrikas Radauskas, Tomas Venclova. Gaila, kad pranešėja virÅ¡ijo jai skirtą laiką. Bet daugeliui po nemiegotos nakties buvo malonu pasiklausyti cituotų eilėraščių. Gebėjimą analitiÅ¡kai spręsti literatÅ«ros mokslo problemas pademonstravo V.Å eina (VU, Kanoninė romaninės strofikos foma trioletas, kaip nekanoninis sovietinės lietuvių literatÅ«ros žanras (A. Baltakis “Trys trioletai”) ir D.DarasevičiÅ«tė (Å U, Hierofanija S.T.Kondroto romane “Žalčio žvilgsnis”). Daugiausiai kritikos strėlių pelnė I.Ratnikaitė (Å U, Å iuolaikinio lietuvių romano pasakojimo struktÅ«ros originalumas) dėl netikslios praneÅ¡imo temos formuluotės. Prelegentė atskleidė R.Gavelio ir J.Ivanauskaitės romanų struktÅ«rą, bet ne tos struktÅ«ros originalumą. Ä®domus ir problemiÅ¡kas buvo V.Krivicko (VU) praneÅ¡imas – Bohemiečio mitologija Jurgio Kunčino apsakymų rinkinyje “Laba diena, pone Erike!”. Daugiausia simpatijų pelnė originalus S.Simanaitienės  (KU) tekstas – Postmodernizmas ir uola, kuri kritikavo (apie S.Parulskį). Ji ir pelnė publikos numylėtinio laurus.

Konkurso nugalėtojai

Kad jau užsiminėme apie nugalėtojus, iÅ¡vardinsime ir  visus kitus. LiteratÅ«ros mokslo sekcijoje daugiausiai apdovanojimų teko Vilniaus universiteto studentams: V.Å einai – Ioji vieta, A.Cicėnaitei ir I.MigÅ«naitei – IIoji vieta, V.Krivickui – IIIoji vieta. Po vieną prizą gavo Å iaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai: D.DarasevičiÅ«tei teko IIoji, o A.PÅ«raitei – IIIoji vietos. Kalbotyros sekcijoje geriausiu pripažintas J.Zamulskytės (VU KHF) praneÅ¡imas Netiesioginis (semantinis) sakinių prijungimas XIX a. pab.–XX a. pr. publicistikoje. Antra vieta skirta A.Volfaitei (Å U, Perkeltinės reikÅ¡mės žodžiai lietuviųlatvių kalbų žodyne) ir S.KrajuÅ¡kinai (VPU, TipiÅ¡ki įterpiniai J.BiliÅ«no, J.Apučio, P.Cvirkos ir A.Vaičiulaičio kÅ«riniuose). IIIoji vieta atiteko E.Vaskelaitei (VU, Sudėtinės formos D.Kleino ir K.SapÅ«no–T Å ulco gramatikų veiksmažodžio paradigmose), A.ŽirgulevičiÅ«tei (VU, Prijungiamieji sakiniai su jungtuku “kad” ir bendratimi) ir J.Žėkai (VPU, Priebalsių k,g palatalizacijos eksperimentinis tyrimas). Neliko nuskriausti ir kiti konferencijos dalyviai: kiekvienam jų įteikta nauja atminimo dovana – krepÅ¡elis knygų. Studentai taip pat nusprendė įsteigti nominaciją – iÅ¡rinkti populiariausią komisijos narį. Juo tapo Vilniaus universiteto docentas R.TamoÅ¡aitis, simpatijas pelnęs kaip humaniÅ¡kiausias komisijos narys, puikiai suderinęs akademinius reikalavimus su kurorto teikiamomis pramogomis. Renginys baigėsi Vytauto Didžiojo universiteto docentės I.ŽekevičiÅ«tės įsipareigojimu 6ąją studentų lituanistų konferenciją rengti Kaune. O gal ir Juodkrantėje, VDU poilsio namuose? Å iemetinis renginys parodė, jog galima suderinti darbą ir malonumus.

P. S. Pranešimų tezes, atsiliepimus ir kitokią konferenciją liečiančią informaciją galima rasti Internete adresu: www.li-te-ra-tūra.lt


(c) Universitas Vytauti Magni