Atgal á sàraðà  
Dėstytojų ir studentų bendravimas arba kurioje barikadų pusėje esame

Kristina Aleksynaitė

Žmonių santykiai yra vienas svarbiausių dalykų visose gyvenimo situacijose. Norėdami gauti arba perduoti tam tikrą informaciją, žmonės turi bendrauti tarpusavyje, o ar pavyks tai įgyvendinti, priklausys nuo to, ar pasisekęs bus pokalbis, diskusija, ar žmonės supras vienas kitą.Universitete šis bendravimas ir ryšys tarp studentų bei dėstytojų ypač svarbus, nes nuo jo priklauso informacijos suvokimas, reikalingos pagalbos gavimas ir net dvasinė pusiausvyra. Akademinėje bendruomenėje egzistuoja tam tikros bendravimo etikos ir elgesio taisyklės – bendruomenės kultūra. Kiekviename universitete ji yra savita ir išskirtinė.

Įdomu buvo sužinoti, ką mano mūsų studentai apie universitete egzistuojančius dėstytojų ir studentų santykius.

Tomas, PMDI II k.: Manau, kad dėstytojai yra ir turi būti aukščiau studentų. Juk kas išlaikys tam tikrą pusiausvyrą tarp hierarchijos ir demokratijos? Tokia pusiausvyra yra VDU ir tikrai PMDI. Pačių dėstytojų aš nebijau, juk jie nesikandžioja, dažniau bijau egzaminų. Jie pakankamai bendrauja su studentais dalykiniais reikalais ir reikiamą informaciją dažniausiai gali gauti, o kitoks bendravimas nėra būtinas. Reikia daugiau mokytis, tada nereikės laukti supratimo iš dėstytojų pusės.

Jonas, MF II k.: Mūsų universitete egzistuoja hierarchija, ir dauguma dėstytojų jaučiasi esą aukščiau studentų. Galbūt dėl nevienodo statuso, gal dėl kartų skirtumo. Tačiau baimės nejaučiu bendraudamas su jais, juk ne su kaliniais kalbu. Gali būti tik antipatija, bet ne baimė. Kartais dėstytojai turi savo simpatijas: vieniems patinka merginos, kitiems vaikinai arba tie žmonės, kurie bando pataikauti. Toks elgesys man bjaurus, tačiau ir pats taip elgiuosi, jei labai reikia. Rinkdamasis dalyką vis dėlto pirma sužinau, ar dėstytojas rašo gerus pažymius, o ne pagal jo dėstymo kokybę.

Laura, PMDI II k.: VDU tikrai egzistuoja hierarchija, tai galima pastebėti kalbant su dėstytoju, pavyzdžiui, kai kurie jų prieš pirmąją paskaitą pabrėžia: “Aš esu docentas, habilituotas daktaras, profesorius toks ir toks”, tačiau tai normalu, juk vis dėlto jis daugiau žino. Manau, kad dėstytojai nenori vertinti studento pagal simpatijas, žino, jog visi yra lygūs, tačiau žmogiška yra ko nors nemėgti, dėl to jų nesmerkčiau. Nors mūsų universiteto dėstytojai elgiasi su studentais kaip lygus su lygiu, tačiau vis tiek jaučiamas atstumas. Kartais bijoma paprašyti pagalbos, kad nebūtum apšauktas kvailu. Nors dėstytojo santykis su studentais labai svarbus, tačiau paskaitas VDU studentai renkasi ne pagal studijų išdėstymą, bet pagal dalyko lengvumą ir dėstytojo vertinimus.

Vytas, PMDI II k.: Kartais baugu klausti dėstytojų ar prašyti pagalbos, todėl verčiau pasiklausiu draugo, jeigu ko nors nesuprantu, galbūt tai priklauso nuo asmenybės. Nors žinau, kad dėstytojams patinka pataikaujantys, gerai besimokantys studentai. Man patinka tokie dėstytojai, kurie nežiūri į studentą kaip į mašiną, į kurią reikia tik žinias kimšti. Žaviuosi ir tais, kurie nuobodžią paskaitą sugeba padaryti įdomia, užima studentus. O tie, kurie tik apsiriboja paskaitos paskaitymu, man nėra tikri dėstytojai. Manau, kad mūsų studentai nori, kad būtų kuo lengviau mokytis, todėl pasirinkdami dalyką jie atsižvelgia į tai, ar to dėstytojo užduotys lengvesnės, ar geri jo rašomi vertinimai.

Eglė, SMF II k.: Manau, kad mūsų universiteto dėstytojai mielai išklauso ir padeda. Žinau tai iš asmeninės patirties, nes viena dėstytoja man labai nuoširdžiai padėjo. Yra dėstytojų, kurie su studentais elgiasi kaip su sau lygiais, bet, manau, kad vis dėlto atstumas bendraujant turėtų išlikti, neužmirštant savo padėties. Nesusipratimai kyla galbūt todėl, kad mūsų studentai yra laisvo mąstymo, nesureikšmina kai kurių dėstytojams svarbių dalykų.
File1.pngČia mes labai rimti, bet ne dėl to, kad dėstytojai mus mato

Daiva, HMF II k.: Priėjau tokios išvados, jog kuo ilgiau dėstytojas dėsto, tuo sunkiau su juo susišneka studentai. Žinoma, kad jaučiama baimė bendraujant su dėstytojais, juk nuo to, ką pasakysi, priklausys tavo įvertinimas. Dažniausiai pašmaikštavimų ar juokų nesupranta labai jautrūs dėstytojai, todėl kaltas lieka studentas. Sumažėjus pažymiui, studentas išpeikia dėstytoją. Kadangi informacija sklinda labai greitai, apie tokį dėstytoją susidaro gana neigiama nuomonė, jo paskaitų nenori rinktis, nes pažymys studentui yra labai svarbus, nuo jo priklauso stipendijos dydis. Daugelis studentų dirba, todėl nespėja pasiruošti paskaitoms, to dėstytojai nesupranta. Gerai atsimenu vieno dėstytojo atsisakymą nusileisti iki studentų lygio. Ar jis, dėstytojas, yra “išrinktasis”? Visi mes žmonės, taigi lyg ir turėtume vieni kitus suprasti, bet kiekvienas turi tam tikrus “ožius”. Manau, kad bet kuriuo atveju bendraujant kaltas lieka studentas.

O štai ką apie universitete egzistuojantį akademinį bendravimą mano mūsų dėstytojai.
        
Kun. A. Jagelavičius (Soc. rÅ«pybos profesinių studijų centro direktorius): MÅ«sų Centre tarpusavio santykiai yra draugiÅ¡ki.  Rengiame spektaklius, studentai kabina plakatus stenduose su savo nuomone, organizuojame įvairius susitikimus tarp kursų, tai intriguoja žmogų bendrauti. Be bendravimo kultÅ«ros tarpusavyje nesusikalbėtume, stengiamės įskiepyti tokį požiÅ«rį, kad elgiamės su studentu kaip su suaugusiu žmogumi. Bandome sužinoti, ar jiems pakanka žinių, ir stengiamės tobulėti. IÅ¡ dėstytojų pusės yra tam tikri reikalavimai studentui, kuriuos Å¡is turi atitikti. Patinka jam tai ar nepatinka, jis turi save iÅ¡bandyti. Nelaimė bÅ«na tada, kai atsiranda baimė tarp studentų ir dėstytojų, dėl to prisiimam patys sau kaltę. GalbÅ«t tie nesusipratimai atsiranda nuo didelio studentų apkrovimo, jie nebepajėgia įvykdyti visų užduočių. Tai nereiÅ¡kia, kad jie nenori, jiems tik reikia nuoseklaus grafiko. Mes turime absolventų klubą, kuriame sprendžiamos mÅ«sų Centro problemos. Studentas atlikdamas praktiką jau nusižiÅ«ri darbo vietą. Mes stengiamės kiek galėdami padėti studentams, nes jie yra potencialÅ«s mÅ«sų dėstytojai, mes negalime bÅ«ti arogantiÅ¡ki.
File2.pngStudentai mokosi dėl to, kad nori įtikti dėstytojams?

Dėst. V. Truskauskaitė (Teatro įvado dėstytoja): Studentų ir dėstytojų santykiuose egzistuoja tam tikras racionalumas, tačiau jis grindžiamas savitarpio supratimu. Vieni ir kiti yra labai užsiėmę, turi didelį darbo krūvį, todėl bendravimas įgyja dalykiškesnį pobūdį. Aš dažnai susiduriu su išankstinių nuomonių ir drovumo siena, kuria jaunas žmogus trokšta apriboti savo gyvenimą. Tačiau žymiai vaisingesnės pastangos būtų, jeigu mes neabsoliutintume skirtumų, bet skatintume tarpusavio dialogą.

Studentai pagalbos ateina gana dažnai, ir aš tai labai vertinu. Kartais tai būna paprasta konsultacija, kartais tenka patarti sudėtingesniais akademiniais klausimais. Norėčiau atkreipti studentų dėmesį – dėstytojas negali atspėti neišsakytų klausimų, kuriuos studentas kartais varžosi garsiai ištarti. Todėl jis gali rinktis, ar kankintis ir pačiam ieškoti atsakymų, ar pasitarti su dėstytoju ir išgirsti jo pasiūlymus. Manau, kad VDU mokymosi sistema reikalauja iš studento didelio savarankiškumo. Pagalba – asmeninis studento apsisprendimas, o mes turime gerbti jo pasirinkimą Jeigu studentas nenori mokytis – gaus blogus įvertinimus, jeigu nori, – turi tai parodyti. Tokia rūsti savarankiškumo kaina.

Konfliktai įmanomi ir akademinėje bendruomenėje, jame dalyvauja mažiausiai dvi pusės, tačiau dėstytojas konfliktinėje situacijoje yra labiau atsakingas už situacijos valdymą ir sprendimą. Kaip tėvai yra atsakingi už savo santykius su vaikais, taip ir dėstytojai turi ieÅ¡koti iÅ¡eičių ir bÅ«dų, kaip atkurti tarpusavio pasitikėjimą. Tačiau patirties stygius neatleidžia studento nuo akademinės etikos taisyklių laikymosi.  

Socialinių mokslų fakulteto prodekanė doc. J. Kuznecovienė: Norėčiau, kad santykiai tarp studentų ir dėstytojų būtų ir draugiški, ir dalykiniai, o svarbiausia – pagrįsti abipuse pagarba. Gerbiu studentus už jų intelektą, sumanumą, motyvaciją, su jais įdomu bendrauti. Mūsų studentai žino, ko nori: per paskaitas matau mąstančius, besidominčius žvilgsnius. Esu visada pasirengusi padėti ir tikiuosi, kad studentas nebijo klausti, ieškoti pagalbos. Visiškai išvengti konfliktų negali nė viena organizacija, tačiau kilus konfliktui kiekviena pusė turėtų susimąstyti visų pirma apie sau, o paskui apie kitam keliamus reikalavimus.

Dėst. A.Vaitkevičius (Fotografijos istorijos kurso dėstytojas): Man svarbu pažinti studentus, todėl per pirmąsias paskaitas praÅ¡au juos prisistatyti, kad suvokčiau, kaip jie supranta meną, ką sugeba ir koks yra jų lygis. Studentų, kurie mokosi, santykiai su dėstytojais yra geri. Jei studentai renkasi tuos dėstytojus, kurie raÅ¡o geresnius pažymius, tai rodo mÅ«sų studentijos nesubrendimo lygį. Reikia rinktis tai, ką nori iÅ¡mokti, kas yra reikalinga. Gaila, kad kai kurie studentai nori tik lengviau gauti pažymį, linksmai leisti laiką. IÅ¡ Vakarų grįžę žmonės Å¡neka, kad ten studentai susirenka iÅ¡mokti, įgyti kuo geresnių žinių ir gauti jų kuo daugiau ir  kuo greičiau, kad jos bÅ«tų kuo profesionalesnės. Ten ir dėstytojai labiau vertinami, o pas mus jeigu dėstytojas griežtesnis, daugiau reikalauja, tai jis jau blogas. Jei pradedi su studentais akademiÅ¡kai betarpiÅ¡kiau bendrauti, jie ima manyti, kad turi raÅ¡yti geresnius pažymius. Turi bÅ«ti piktas, kad studentai gerai mokytųsi. Visi linkę ką nors kaltinti, kad kas nors kaltas, tik ne jis pats. Dabar, prieÅ¡ pradėdamas dėstyti savo kursą, įteikiu atsiÅ¡aukimą su akademiniais reikalavimais, pradedant tuo, kad jie turės mokytis ir kad neklausysiu jokių “graudžių verksmų”. Jei studentas įstoja, tai jo pagrindinis uždavinys turėtų bÅ«ti mokymasis ir tvarkingas visų užduočių atlikimas, akademinio kontakto su dėstytoju palaikymas. Tam dėstytojas ir reikalingas, bet studentas turi rodyti norą ir susidomėjimą. Stengiuosi vertinti objektyviai. Kartais per paskaitas tenka ir paÅ¡maikÅ¡tauti su studentais, kai kurių veidus atsimenu, tačiau tai neįtakoja jų pažymių, nes jų pavardžių juk nežinau. Linkiu studentui  neužmirÅ¡ti, ko jis čia įstojo, – mokytis ar linksmai leisti laiką.
        
Ar vienoje barikadų pusėje esame, galime atsakyti tik mes patys. Tik nuo kiekvieno mūsų priklauso tai, ar mes norime vienas kitą suprasti, padėti, išmokyti ir išmokti. Juk mus visus sieja bendras tikslas – tobulėti. Tad nestatykime “sienų” vieni kitiems, kad lengviau pasiektume šį tikslą.


(c) Universitas Vytauti Magni