Atgal á sàraðà  
Rektoriaus prof. Vytauto Kaminsko kalba

Garbės daktaro regalijų Latvijos Respublikos Prezidentei Vairai Vykei-Freibergai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui įteikimo iškilmėse 2002 m. balandžio 29 d.

Ekscelencijos Lietuvos ir Latvijos Respublikos Prezidentai! Ekscelencija Arkivyskupe Metropolite!
Ekscelencijos užsienio valstybių ambasadoriai! Magnificencijos universitetų rektoriai!
Garbieji svečiai! Gerbiamieji Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai!

Prieš 13-ką metų – 1989-ųjų balandžio 28-ąją – Lietuvos ir išeivijos mokslo žmonės atkūrė Vytauto Didžiojo universitetą, Universitetą, kurio įkūrimo 80-metį minėjome šių metų vasario 16-ąją. Universitetą, kurio auditorijose pirmą kartą suskambo lietuvių kalba. Universitetą, kuris turėjo didžiulę įtaką valstybingumą atkūrusios Lietuvos švietimui, mokslui, kultūrai, ūkiui. Universitetą, kurį buvo uždarę nacių ir sovietų okupantai.

Universitetas atkurtas kaip savarankiÅ¡ka studijų ir mokslo institucija, kuri vadovaujasi autonomijos ir akademinės laisvės principais ir kurios svarbiausias tikslas – rengti humanitarinės orientacijos absolventus. Tai buvo  pirmasis nepriklausomas nuo politinių ir valstybės institucijų universitetas ne tik tuometinėje Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Universitetui teko atsikurti tuščioje vietoje – jis neatgavo nė vieno pastato, nė vienos laboratorijos, nė vienos knygos ir, kaip taikliai pastebėjo pirmasis rektorius, Kalifornijos universiteto Los Angele profesorius  Algirdas Avižienis, „tarsi feniksas iÅ¡ pelenų atgijo”. Ir vis dėlto 1989 m. rugsėjo 1 d. 177 pirmakursiai, sėkmingiausiai iÅ¡laikę konkursinius egzaminus iÅ¡ 805 stojančiųjų, pradėjo pirmuosius mokslo metus. Jau antraisiais metais Å¡ie studentai pirmieji Lietuvoje iÅ¡bandė naują kelių pakopų (bakalauro, magistro, daktaro) studijų modelį ir geriausiuose Å iaurės Amerikos universitetuose paplitusius liberaliųjų studijų principus (kai priimama ne į siauras specialybes, bet į studijų kryptis, kai dveji pirmieji studijų metai skiriami humanitariniam ir fundamentiniam lavinimui, užsienio kalbų ir kompiuterinio raÅ¡tingumo mokymui, kai leidžiama laisvai rinktis studijų programos dalykus). Tų pirmųjų studentų, nepabÅ«gusių “daržinės su universiteto iÅ¡kaba”, pasėta sėkla duoda gausų derlių – Å¡iuo metu universitete mokslo žinių siekia beveik 7 tÅ«kstančiai studentų. IÅ¡leista beveik 6 tÅ«kstančiai absolventų, iÅ¡ jų 3754 bakalaurai, 1996 magistrai, 135 mokslo daktarai.

Universitetas vėl tapo humanitarinių ir socialinių, teologijos ir menų, politikos ir teisės mokslų centru Kaune. IÅ¡plėtotos ir modernios tiksliųjų mokslų studijos – informatika, matematika, aplinkotyra, biologija, fizika. Å iandieninis  Universiteto studentas tikrai gali pasidžiaugti universiteto biblioteka, kurios 9-ose skaityklose yra beveik 500 darbo vietų, jų tarpe 70 kompiuterizuotos ir įjungtos į Internetą. Atjaunėję fakultetų rÅ«mai, modernios kompiuterių klasės, laboratorijos, mokymo centrai nustebina ne vieną užsienio profesorių ar studentą.

Dar 1991 m. rudenį atgaivintas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas, kuris  teikiamas iÅ¡kiliausioms mokslo, kultÅ«ros, politikos asmenybėms. Pirmaisiais atkurto universiteto Garbės daktarais pripažinti prof. Vytautas Landsbergis, poetas, Nobelio premijos laureatas prof. Česlavas MiloÅ¡as ir ambasadorius Stasys Lozoraitis. Vėliau Garbės daktaro vardai suteikti profesorei Marijai Gimbutienei, profesoriams Zigmui Zinkevičiui, Alfredui Erikui Sennui ir Wilhelmui Einarui Stellanui Hjertenui, profesoriams kunigams Antanui Liuimai ir Antanui RubÅ¡iui, poetams Bernardui Brazdžioniui ir Alfonsui Nykai-NiliÅ«nui, kino menininkui Jonui Mekui, dr. Antanui Razmai ir dr. Adolfui DamuÅ¡iui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui.

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarų regalijos įteikiamos iškiliai Latvijos dukrai Prezidentei Vairai Vykei-Freibergai ir garbiam Lietuvos sūnui Prezidentui Valdui Adamkui. Universiteto bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikinu Jų Ekscelencijas!

Profesorė Vaira Vykė-Freiberga prieš tapdama politike buvo žymi humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkė ir mokslo organizatorė, paskelbusi pripažintus etnologijos ir psicholingvistikos mokslo darbus. Išrinkta Latvijos Respublikos Prezidente siekia, kad gerėtų Latvijos ir Lietuvos santykiai, plėstųsi bendradarbiavimas mokslo ir kultūros srityse stiprinant Letonikos centrą Vytauto Didžiojo universitete ir Lituanistikos centrą Latvijos universitete. Universiteto senatas, suteikdamas Vairai VykeiFreibergai VDU Garbės daktaro vardą, pratęsė tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto tradicijas – trys iškilūs latviai Janis Endzelynas (1932 m.) ir Jokūbas Alksnis (1933 m.) iš Latvijos universiteto bei evangelikųliuteronų arkivyskupas Teodoras Grinbergas (1936 m.) buvo pripažinti Garbės daktarais.

Norėčiau priminti ir tai, kad latviškos kilmės Eduardas Volteris buvo vienas iš Aukštųjų kursų, kurie parengė dirvą Universitetui Kaune, steigėjų, o 1922 m. vasario 16 d. atidarius Lietuvos Universitetą – ilgametis jo profesorius, lietuvių ir latvių kalbų, tautosakos, etnografijos tyrinėtojas. Universitete nuo 1927 m. veikė latvių studentų korporacija „Sidrabenia”, Universiteto aulą puošė latvių studentų 1932 m. dovanota plokštė su latvišku užrašu „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas”.

Latvių kilmės architekto Karolio Reisono protu ir ranka sukurta Kauno Prisikėlimo bažnyčia, Laisvės paminklo postamentas, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti laikinosios sostinės pastatų projektai.

Valdas Adamkus buvo tarp tų pirmųjų iÅ¡eivijos inteligentų ir mokslininkų, kurie XX amžiaus devintojo deÅ¡imtmečio pabaigoje karÅ¡tai palaikė 1950 metais Sovietų valdžios uždaryto Vytauto Didžiojo universiteto atkÅ«rimo idėją. Todėl nenuostabu, kad pasaulinio garso aplinkosaugininkas, vienas iÅ¡ „Santaros-Å viesos” organizatorių ir vadovų, net bÅ«damas aukÅ¡tas JAV administracijos pareigÅ«nas, tampa  1989 m. pradžioje Kauno mokslininkų iÅ¡rinktos Universiteto AtkÅ«rimo tarybos garbės nariu, o tų pačių metų pabaigoje iÅ¡renkamas ir į Atkuriamąjį Senatą. Universiteto senatoriaus pareigas jis garbingai vykdė septynerius metus. IÅ¡rinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu siekia, kad Lietuva taptų demokratiÅ¡ka ir saugi valstybė, kad bÅ«tų sukurta pilietinė ir teisinė visuomenė. Todėl Jo Ekscelencija nedvejodamas stojo Universiteto pusėn, kai 1998 m. buvo bandyta įstatymų pataisomis apriboti mÅ«sų teisės magistrų, parengtų pagal naują, Lietuvai neįprastą Amerikos teisės studijų modelį, įsidarbinimo valstybės tarnyboje galimybes. Jo sprendimų toliaregiÅ¡kumą neseniai patvirtino pirmoji tarptautinė teisės studijų ekspertizė.

Universiteto bendruomenė didžiuojasi, kad Vaira VykėFreiberga ir Valdas Adamkus po regalijų įteikimo papildys  ne tik atkurtojo Universiteto Garbės daktarų, bet ir tarpukario Universiteto Garbės daktarų – Jurgio BaltruÅ¡aičio, Jono Basanavičiaus, Mykolo BiržiÅ¡kos, Aleksandro Dambrausko-JakÅ¡to, Kazio Griniaus, Martyno Yčo, Petro Leono, Jono Mačiulio-Maironio, Povilo Matulionio, Prano MaÅ¡ioto, Oskaro MilaÅ¡iaus, Marijos Pečkauskaitės, Antano Smetonos, Jono Staugaičio, Viliaus Storastos-VydÅ«no, Jono Å liÅ«po, Juozo Tumo-Vaižganto, Petro VileiÅ¡io – ir dar dvylikos užsieniečių gretas.


(c) Universitas Vytauti Magni