Atgal ß sÓra­Ó  
Pirmoji universitet┼│ senat┼│ asambl─Śja

Taip jau sutapo, kad auk┼ít┼│j┼│ mokykl┼│ Rektori┼│ konferencijos bei universitet┼│ senat┼│ nariai, gausus profes┼źros b┼źrys ─» Vytauto Did┼żiojo universitete surengt─ů asambl─Śj─ů buvo susirink─Ö gegu┼ż─Śs 9 d. ÔÇô Europos dien─ů. Auk┼ít┼│j┼│ mokykl┼│ elitas diskutavo apie tai, kaip mokslo ir studij┼│ institucijos gal─Śt┼│ geriau  pasirengti ─»silieti ─» Europos studij┼│ ir tyrim┼│ erdv─Ö, gerinti studij┼│ kokyb─Ö, rengti europinius standartus atitinkan─Źius specialistus.
File0.pngNuo Europos vidurkio atsiliekama

┼áioje sal─Śje susirinko vis┼│ auk┼ít┼│j┼│ mokykl┼│ vadovaujantis elitas ÔÇô ┼żmon─Śs, kuriems tikrai r┼źpi studij┼│ ir mokslo ateitis

Pasak Rektori┼│ konferencijos prezidento, Lietuvos muzikos akademijos rektoriaus prof. Juozo Antanavi─Źiaus, universitetams svarbu pasitikrinti, ar labai jie atsilieka nuo kit┼│ Europos auk┼ít┼│j┼│ mokykl┼│, ar yra paj─Śg┼źs konkuruoti akademinio gyvenimo rinkoje ir k─ů reikia keisti studij┼│ programose. Pagal 1999 metais Bolonijoje Europos ┼íali┼│ ┼ívietimo ir mokslo ministr┼│ pasira┼íyt─ů deklaracij─ů, iki 2010┼│j┼│ ketinama sukurti bendr─ů senojo ┼żemyno mokslo ir studij┼│ erdv─Ö. ┼áia deklaracija siekiama, kad Europos universitetai, besilaikantys bendr┼│ studij┼│ program┼│, galintys keistis studentais bei d─Śstytojais, neatsilikt┼│ nuo Jungtini┼│ Amerikos Valstij┼│ ir Japonijos auk┼ít┼│j┼│ mokykl┼│.

Kad Lietuva specialist┼│ parengimo kokybe gal─Śt┼│ prilygti kitoms Europos valstyb─Śms, jai dar reikia gerokai pasitempti. Rektori┼│ konferencijos prezidento teigimu, Lietuvos studij┼│ sistema atitinka b┼źsim─ů Europos model─» ÔÇô jau pirmaisiais nepriklausomyb─Śs atk┼źrimo metais sukurta dvipakop─Ś studij┼│ sistema, kurios kol kas neturi tokios i┼ísivys─Źiusios ┼íalys kaip Vokietija, Pranc┼źzija. Ta─Źiau gerinant studij┼│ kokyb─Ö ne viskas priklauso nuo universitet┼│ ÔÇô lemia valstyb─Śs skiriamos l─Ś┼íos. Valstyb─Ś vienam studentui per metus vidutini┼íkai skiria 5 t┼źkst. Lt, o tai ÔÇô 4,5 karto ma┼żiau nei Europos ┼íali┼│ vidurkis.

Profes┼źra sensta

Lietuvoje sukurta binarin─Ś studij┼│ sistema, ta─Źiau dar tr┼źksta universitetini┼│ ir neuniversitetini┼│ studij┼│ (kolegij┼│) derm─Śs. Universitet┼│ profes┼źrai studentai i┼ísako nema┼żai pastab┼│ d─Śl to, jog prikurta per daug studij┼│ program┼│, daug j┼│ dubliuojasi ir, u┼żuot kai kurioms programoms koncentravus l─Ś┼ías keliuose universitetuose, jos i┼ísklaidomos po visas auk┼ít─ůsias mokyklas. Ne visose srityse pasiekiami mokslinink┼│ rezultatai tenkina visuomen─Ö, tik dalis mokslinink┼│ paj─Śg┼źs konkuruoti su kolegomis tarptautiniu mastu.

Viena aktualiausi┼│ problem┼│ ÔÇô d─Śstan─Źi┼│ pedagog┼│ kompetencija, d─Śl kurios irgi netyla diskusijos: studentai ne visada patenkinti paskait┼│ metodika, jie mokymo procese nor─Śt┼│ daugiau pa┼żangi┼│ technologij┼│, modernesni┼│ laboratorij┼│, galimyb─Śs da┼żniau i┼ívykti kokiam semestrui pastudijuoti ─» u┼żsienio universitetus. D─Śstytojai pastebimai sensta ÔÇô per 80 proc. habilituot┼│ daktar┼│ ir profesori┼│ yra vyresni kaip 50 met┼│. Pasak Vytauto Did┼żiojo universiteto rektoriaus prof. Vytauto Kaminsko, kasmet daktaro disertacijas apgina vidutini┼íkai 245 daktarai ir 45 habilituoti  daktarai, o ─» pensij─ů i┼íeina 350ÔÇô400 d─Śstytoj┼│. Auk┼ítosiose mokyklose dirba tik 60 proc. d─Śstytoj┼│, turin─Źi┼│ mokslinius laipsnius, ┼íis rodiklis per pastaruosius kelerius metus pastebimai blog─Śja.

Pra┼íoma l─Ś┼í┼│ tarptautiniam auditui

Lietuvoje vienam t┼źkstan─Źiui gyventoj┼│ tenka 34 studentai, ┼íis rodiklis kit┼│ Europos ┼íali┼│ kontekste visai neblogas. Student┼│ skai─Źius nuo 1990 met┼│ i┼íaugo 1,5 karto, bet tai pasiekta ne valstyb─Śs, o student┼│, mokan─Źi┼│ u┼ż moksl─ů, d─Śka. Pernai auk┼ítosios mokyklos i┼íleido beveik 18 t┼źkst. specialist┼│, per pastaruosius kelerius metus bakalaur┼│ skai─Źius i┼íaugo dvigubai, o magistr┼│ ÔÇô trigubai. Ta─Źiau, prof. V.Kaminsko teigimu, lyginant su Europos S─ůjungos ┼íalimis, Lietuvoje per daug rengiama mokytoj┼│, ┼íiek tiek daugoka in┼żinieri┼│, bet per ma┼żai medik┼│.

Asambl─Śjos dalyviai pri─Śm─Ś nutarim─ů, rekomenduojant─» ┼ávietimo ir mokslo ministerijai 2003ÔÇô2007 metams numatyti l─Ś┼ías, u┼ż kurias Europos universitet┼│ asociacija atlikt┼│ Lietuvos universitet┼│ audit─ů. Mokslinink┼│ paskai─Źiavimu, vienos Lietuvos auk┼ítosios mokyklos tarptautinis auditas tur─Śt┼│ kainuoti ma┼żdaug 25 t┼źkst. eur┼│. Pirmieji tarptautiniai ekspertai trijuose universitetuose ir trijose kolegijose jau atliko savo misij─ů ÔÇô jie tikrino teis─Śs studij┼│ programas. J┼│ ┼żvilgsnis u┼żfiksavo gana netik─Śt┼│ dalyk┼│: Vilniaus universiteto teis─Śs studijos, turin─Źios ilgametes tradicijas, neakredituotos. ┼ávietimo ir mokslo ministerija leido VU ┼íiomis programomis naudotis tik dvejus metus, paskui, rekomendavus tarptautiniam auditui, reik─Śs jas keisti. Ar nebus netik─Śtum┼│ ir v─Śliau, kai u┼żsienio ekspertai pasi┼żvalgys po kitas monopolin─Ö studij┼│ teis─Ö ─»gijusi┼│ kai kuri┼│ universitet┼│ valdas ir pabandys j┼│ studij┼│ programoms suteikti kokyb─Śs ┼żenkl─ů?

Parengta pagal ÔÇ×Kauno dien─ůÔÇŁ


(c) Universitas Vytauti Magni