Atgal á sàraðà  
JAUNIMAS RINKOSI SOCIALINIUS MOKSLUS



File21.pngŠiais metais mūsų universitetas pirmą kartą dalyvavo bendrame priėmime kartu su 12 kitų universitetų ir akademijų. Taigi prieš dabartinius mūsų pirmakursius buvo plačiai atvertos 13 aukštųjų mokyklų durys ir jie pasirinko VDU. Stojamųjų metu išryškėjusias tendencijas sutiko pakomentuoti Universiteto rektorius prof. Vytautas Kaminskas.

Jie visi troško tapti VDU studentais


Kodėl Å¡iais metais VDU įsijungė į bendrą priėmimą su kitomis aukÅ¡tosiomis mokyklomis?   
„Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje pavyko susitarti dėl keleto labai svarbių dalykų, kurie anksčiau buvo pagrindinis stabdis, trukdantis mums dalyvauti bendrame priėmime”, – sakė rektorius. Pirma, stojant į tos pačios studijų krypties programą, kokiame universitete ji bebÅ«tų – Vilniaus, Vytauto Didžiojo ar Kauno technologijos universitetuose –  dabar konkursiniame bale užskaitomi tie patys dalykai: vienas jų profiliuojantis ir dar  3 papildomi. Anksčiau to nebÅ«davo – kiekvienas universitetas stojantiems į tos pačios krypties studijų programas užskaitydavo visiÅ¡kai skirtingus vidurinės mokyklos brandos egzaminų arba atestato dalykų pažymius. Tiesa, liko tik tam tikrų skirtumų apskaičiuojant konkursinį balą, nes atskiruose universitetuose dalykų svoriniai koeficientai iÅ¡liko skirtingi, tačiau tai jau nėra labai svarbu. Antra, pavyko susitarti, kad visi Lietuvosuniversitetai ir akademijos studentus priima tik pasibaigus brandos egzaminams. Anksčiau kai kurie universitetai, pavyzdžiui, KTU arba VGTU, jau sausio mėnesį priimdavo dalį studentų, nors jiems dar buvo likę nemažai laiko iki abitÅ«ros egzaminų.File23.png
Ką parodė bendrasis priėmimas?

        Džiugu pastebėti, sakė rektorius, kad bendrojo priėmimo metu VDU įsitvirtino antroje pozicijoje, nusileisdamas tik Vilniaus universitetui. Nemažą atotrÅ«kį, vertinant pagal pageidavimų į vieną vietą skaičių, tarp Å¡ių abiejų aukÅ¡tųjų mokyklų, be abejo, galima paaiÅ¡kinti tuo, kad suveikė sostinės sindromas. Juk sostinėje, kaip žinia, visai kitos kultÅ«rinės ir socialinės aplinkos, tolesnės karjeros galimybės. Reikia pasidžiaugti, kad mÅ«sų universitetas gana ženkliai pralenkė kitą didelį sostinės universitetą – Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Visą konkurso į dienines studijas vaizdą galima matyti, pažvelgus į 1 lentelę.

Šiais metais jaunimas tiesiog šturmavo socialinių mokslų programas
File13.png„Socialiniai mokslai – tai verslo administravimas, ekonomika, vadyba, politikos mokslai, viešasis administravimas, psichologija, sociologija, socialinis darbas, teisė, žurnalistika, edukologija”, – sakė rektorius. Daugiau kaip pusė (52 proc.) visų pageidavimų buvo nukreipti būtent į šiuos socialinius mokslus, tuo tarpu vietų šiose programose buvo tik apie 28 proc. Todėl konkursas į atskiras socialinių mokslų kryptis buvo didžiulis ir atsitiko taip, kad net abiturientai, pageidavę stoti tik į šias studijų programas, nors buvo gavę 80 balų už profilinio dalyko valstybinį egzaminą, neįstojo nė į vieną universitetą. Pasižiūrėję į 2 lentelę, kurioje parodyti populiariausi fakultetai, matome, kad visuose jų, išskyrus, žinoma, tokias specializuotas universitetines aukštąsias mokyklas, kaip Kauno medicinos universitetas,Lietuvos muzikos, Vilniaus dailės, Lietuvosveterinarijos akademijas, populiariausi fakultetai buvo susiję su socialiniais mokslais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksaliai, kad populiariausiu Vilniaus universiteto fakultetu tapo filosofijos fakultetas. Tačiau pažvelgus, kokios yra studijų programos šiame fakultete, paaiškėja, kad, be filosofijos, visos kitos priklauso socialiniams mokslams – tai socialinis darbas, psichologija ir sociologija. „Dar vienas stojamųjų paradoksas (žr. 3 lentelę) buvo tas, kad techniškųjų ar žemės ūkiouniversitetų programos, susijusios su jų profiliu, nepateko ne tik į populiariausių studijų programų penketuką, bet kai kuriais atvejais – net į dešimtuką”, – pastebėjo rektorius.
File7.pngVDU Å¡iais metais pasirinko patys stipriausi abiturientai

Vertinant pagal tai, kokie abiturientai pasirinko įvairių universitetų populiariausias studijų programas – ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, – matyti, kad mūsų universitetą pasirinko stipriausi abiturientai (žr. 4 lentelę). Kaip jau buvo minėta, konkursinių balų formavimo principai kiekviename universitete buvo skirtingi. Todėl, vertinant abiturientus, buvo pasirinktas santykinis rodiklis – surinktų balų dalis maksimaliai galimos balų sumos atžvilgiu (ją galėjo turėti stojantis į mūsų universitetą abiturientas, kuris iš visų keturių valstybinių egzaminų, įeinančių į konkursinį balą, gavo aukščiausią įvertinimą – 100 balų) . Rektorius pasidžiaugė, kad politikos mokslų ir viešojo administravimo studijų programose VDU taip pat išlaikė lyderio pozicijas – surinko geriausius studentus (žr. 5 lentelę). Dabar dažnai kalbama apie tai, kad XXI amžius yra žinių visuomenės amžius, kur lemiamas vaidmuo skiriamas informacinėms ir kitoms aukštosioms technologijoms. Todėl įdomu palyginti, kalbėjo rektorius, kokie abiturientai rinkosi įvairių universitetų informatikos ir informacinių technologijų studijų programas. Iš 6 lentelės matyti, kad VDU šioje srityje šiek tiek lenkia KTU, VGTU ir VU.
File15.pngGilus vidurinių mokyklų profiliavimas neatitinka universitetų poreikių

Å iais metais į daugelį VDU studijų programų  galėjo įstoti tik tie abiturientai, kurie buvo iÅ¡laikę bent 3 valstybinius egzaminus iÅ¡ 4 ir gavę iÅ¡ kiekvieno jų ne mažiau kaip 70–80 balų. „Įdomiausia tai, kad Å¡ių metų priėmimo rezultatai visiÅ¡kai paneigia vidurinių mokyklų profiliavimo reikalingumą”, – teigė rektorius. Juk stojant į 85 proc. visų universitetų ir akademijų studijų programas, į konkursinio balo sudėtį įėjo matematikos egzamino pažymys. Be matematikos valstybinio egzamino pažymio nebuvo įmanoma įstoti į  socialinius mokslus, nekalbant jau apie fizinių, biomedicinos, inžinerijos mokslų programas. Ä® VDU, iÅ¡skyrus humanitarinių mokslų programas, praktiÅ¡kai neturėjo Å¡ansų įstoti nė vienas abiturientas, kuris nebuvo gerai iÅ¡laikęs matematikos egzamino. „Kyla klausimas, kodėl vidurinė mokykla eina viena kryptimi, o universitetai – kita, kodėl  neatsižvelgdama į tai, ką sako universitetai, į kuriuos įstoja dauguma abiturientų”, – retoriÅ¡kai klausė rektorius. Universitetai jau prieÅ¡ keletą metų iÅ¡dėstė Å vietimo ir mokslo ministerijai savo nuomonę, kad gilus profiliavimas prieÅ¡tarauja universitetinio lavinimo principams.

Pavėluotos aukštojo mokslo įstatymo pataisos paliko už borto ne tik stiprius abiturientus, bet ir skurdina universitetus
File18.pngÅ vietimo ir mokslo ministerija tik paskutinėmis dokumentų priėmimo dienomis paskirstė valstybės finansuojamas vietas universitetams ir todėl atsitiko taip, kad abiturientai, gavę už valstybinius egzaminus pakankamai aukÅ¡tus balus ir pretendavę į pačias populiariausias studijų programas, bet nežinodami, kiek jose yra vietų, liko gatvėje arba geriausiu atveju per papildomą priėmimą buvo priimti į tas studijų programas, kuriose atsirado laisvų vietų. Paskutinėmis dienomis Seimas ir Vyriausybė  pateikė dar vieną siurprizą – kardinaliai pakeitė valstybės finansuojamų ir mokančių už mokslą vietų santykį. Pagrindinėse dieninėse studijose mokamų vietų nebeliko, visosvietos tapo valstybės finansuojamomis – valstybė įsipareigojo papildomaiiÅ¡laikyti apie 5800 dieninių studentų, kurie moka tik po 500 Lt per semestrą. Skirtumą tarp tų skurdžių lėšų, kurios buvo valstybės skiriamos vienam studentui, ir tų 500 Lt taip pat apsiėmė kompensuoti valstybė. Taigi valstybė užsikrauna sau didžiulę atsakomybę, tuo tarpu reikiamų tam lėšų neturi.Å iais metais žada  papildomai skirti 7,5 mln. Lt, o mÅ«sų paskaičiavimais reikia bent 10 mln. Lt, kad nebÅ«tų pablogintaesama situacija, kuri ir taip yra nepavydėtina. Taigi jau Å¡iais metais susidaro 2,5 mln. Lt deficitas, kuris jau sekančiais metais iÅ¡augs iki 7,5 mln. ir kiekvienais metais vis didės. Čia aiÅ¡kiai jaučiasi prieÅ¡rinkiminės kompanijos nuotaikos, kai priimami populistiniai sprendimai, nesukant galvos, kaip juos reikės vykdyti.

Ar dabartiniai pirmakursiai visi pasmerkti mokėti tuos 500 Lt ?

File20.pngVyriausybės nutarimu, kaip jau buvo minėta, priimtu tik liepos 19 d., nustatyta, kad 66 proc. pirmakursių studijas pilnai apmokės valstybė, o likusieji 34 proc., turintysrezultatai bus blogesni. Tai yra gerai, nes pagal stojamųjų rezultatus patekusius į pirmąją – valstybės  pilnai finansuojamų vietų grupę – ir dalinai finansuojamų grupę dažnai skyrė tik Å¡imtosios balo dalys. Taigi  ims veikti sveika konkurencija, žemesnius konkursinius balus, privalo sumokėti 500 Lt studijų įmoką. Tačiau jie neturėtų nusiminti, nes po pirmos sesijos pradės veikti rotacijos principas: tie, kurie mokysis geriau, užims valstybės finansuojamas vietas, iÅ¡ kurių turės iÅ¡kristi tie, kurių sesijos irmąją – valstybė kurioje nugali geriau besimokantys.
                   
Kalbėjosi Nijolė Kreimerienė


(c) Universitas Vytauti Magni