Atgal  sra  
Kam reikia tiek daug vystyklų?

Ramunė Šarkauskienė, Kalbos konsultacijų punkto konsultantė

Kur tik pažvelgsi – į mokslo leidinio puslapį, laikraščio ar žurnalo straipsnelį, – vis akis bado be paliovos vartojamas veiksmažodis vystyti ir jo dariniai. Vysto, vystoma ir vystosi viskas: šalis, visuomenė, mokslas, ekonomika, technologijos, procesai, moksleiviai, politika, gamyba… Sąrašą būtų galima tęsti ilgai, ko gero ir neprastą disertaciją ta tema pavyktų sukurpti. Bėda tik, kad per tą vystymo ir vystymosi gausą kiti gražūs ir aiškūs žodžiai iš kalbos vyte vejami. Štai pažvelkime, ar ne geriau ir aiškiau būtų: būtina vystyti (=ugdyti) vaiko gabumus; išvystyti (=išplėtoti) pieno pramonę; vystyti (=gerinti, tobulinti) produktą; institucijų vystymasis (=raida, plėtra); vystomi (=formuojami, įtvirtinami, stiprinami) įgūdžiai; mokiniai vystosi (=auga, bręsta, keičiasi, lavėja) palyginti greitai; kaimo vystymo (=plėtros) planas; taip vystosi (=klostosi) įvykiai; būtina vystyti (=plėtoti, stiprinti) ekonomiką; išvysto (=pasiekia) didžiulį greitį; ūkio vystymasis (=plėtra), privatiems ūkiams vystyti (=stiprinti, augti); vystyti (=plėtoti, tobulinti) techninės priežiūros ir remonto paslaugas, vystyti (=plėtoti) bendradarbiavimą ir ryšius; visuomenės vystymasis (=raida)…

Taigi rašydami bakalauro, magistro darbą, daktaro disertaciją, vadovėlį ar mokslinį straipsnį vartokime ne įkyrųjį, nusibodusį vystyti, o plėsti, plėtoti, ugdyti, tobulinti, gerinti, stiprinti, augti, lavėti; ne vystymasis ar vystymas, o raida, plėtra, plėtojimas, tobulėjimas, augimas ir pan.

Čia belieka tik pridurti atkaklaus studento žodžius, pasakytus garbaus amžiaus profesoriui po to, kai šis per paskaitą vis kartojo mokslo vystymasis, ekonomikos vystymasis, tautos kultūros vystymasis: “Profesoriau, tai kaipgi reikės toliau gyventi mokslą, kultūrą ir ekonomiką suvysčius kaip kokius kūdikius?”


(c) Universitas Vytauti Magni