Atgal á sàraðà  
Ilgosios žiemos atostogos

Ir vėl ateis ta klaiki žiema
Ir aš numirsiu su medžiais kartu.
Nusišypsojęs sustingsiu lede
Ir mano šypseną vėjas užpūs.

Kaip uždegt save,
Kai aplink žiema.
Kai aplink veidai,
IÅ¡kirsti lede.
20030218_140744_0.pngTuščios skaityklos laukia studentų

Taip kažkada dainavo „Fojė”. Dabar ne ką geresnis vaizdelis. Tai didžiulis šaltis, tai šlapias sniegas ir vanduo, kuris netrukus virsta nemokama čiuožykla. Tik ar visi nori naudotis šia paslauga? O dar tie ištįsę, tingūs žmonių veidai... Norisi tik gulėti lovoje, sapnuoti ką nors gražaus ir pabusti gal tik pavasarį. Ar gali būti baisiau? Pasirodo gali! Jei šis košmaras tęstųsi visus metus. Dabar mes gyvename prisiminimais ir laukiame geresnių laikų.

Prisimenu, kai buvau maža, visada galvodavau, kas yra geriau: vasara ar žiema. Ieškodavau kuo daugiau privalumų abiems metų laikams. Žiemą galima lipdyti besmegenį, žaisti karą sniego gniūžtėmis, statyti tvirtoves, čiuožinėti nuo kalniuko rogutėmis. Be to, žiemą būna Kalėdos ir Senelis šaltis ateina... Tuo tarpu vasarai rasdavau tik kelis argumentus: tai laikas, kai yra šilta, gražu ir vainikėlį iš pienių gali pinti J. Vaiko akimis žiūrint, žiema kur kas pranašesnė. Tačiau dabar - kitaip...

Sausio mėnuo - tai juk pats viduržiemis, giliaus žiemos miego ir sąstingio metas. Tai matyti ir mūsų Universitete. Čia tuščia, tylu, studento nepamatysi, nebent vienas kitas netyčia užklysta. Tačiau neakivaizdininkams tai pats darbų įkaršti: sausio 21 dieną jiems prasideda nauji mokslo metai. Nesunku pastebėti, kad jie nelabai noriai renkasi į universitetą.

Atostogos pas mus pačiu laiku - kai labiausiai  norisi nieko neveikti, ilgiau pasivartyti lovoje (kompensuoti miego trÅ«kumą dėl trumpos ir intensyvios mÅ«sų rudens sesijos). Ne paslaptis, kad prieÅ¡ tai ne vieną naktelę teko paaukoti mokslams, juolab kad egzaminai vos ne kas dieną buvo! Toks jau tas VDU studentų gyvenimas: sesija - trumpa, didžiulė įtampa, krÅ«vos darbų, o paskui ilsėkis į sveikatą! Kitų universitetų studentai vargsta, paskendę sesijos rÅ«pesčiuose, ir žiauriai pavydi mums ilgo žiemos poilsio.

Studente, o kur tu? Gal kaime pas močiutę sėdi ant šiltos krosnies ir geri arbatą? Gal didžiulis rainas katinas tau palaiko draugiją? O gal tu užsienyje lankai savo darbingos vasaros draugus? Kad ir kur tu būtum, tavęs reikia UNIVERSITETUI.

Studžiai, čia trÅ«ksta jÅ«sų Å¡urmulio, mažų studentiÅ¡kų rÅ«pestėlių ir skardaus juoko!!! Grįžkit greičiau...      
       
 Lina


(c) Universitas Vytauti Magni