Atgal  sra  
Gegužė – birželis20030610_115126_0.pngŠtai ir gegutės mėnuo. Ar jau girdėjote jos kuku? O pinigų ar turėjote? Jei ne – tai gal bent spėjote norą sugalvoti… („tų pinigų turėti“)? Bus pinigų, bus ir… O gal ir nebus… Bet juk ne piniguose laimė!

Gegužė – paskutinis pavasario mėnuo. Taip pat ir gražiausias. Gamta pačiame jėgų (ir žiedų) žydėjime. Kokia tų žiedų ir spalvų įvairovė! Kokia grožybė! Gaila tik, kad mokslams skirtos jėgos apsilpusios. Už lango gamta, šalia – graži mergina. Tu pasižiūri į dėstytoją, pasižiūri į scriptus („užrašus“), o matai tik tuos „pa“– šalius…

Norisi vaikštinėti, šnekučiuotis, pramogauti, – bet tik jau ne knygas ar užrašus skaityti. Pastarajai veiklai – anei pro kur neatsiranda jėgų. Galėtų gi ta Vasario 14-oji gegužės mėnesį būti. Kai ypač norisi artimo žmogaus, kai norisi meilės, kai norisi…

Gal tų švenčių ir nėra mažai. Čia juk ir „Kaunas Jazz“ ir „Kauno dienos“, ir RAFES , ir dar balsavimas už Europą, ir dar kitoskitokios. Bet švenčių – kaip ir meilės – niekada nebūna per daug. Kaip ir saulės, kuri šildo vis smarkiau ir smarkiau. Kaip, beje, ir baigiamieji mokslų darbai (bakalaurų, magistrų), kurie irgi ima vis labiau ir labiau deginti. Ir vis tiek juk mes juos įveiksim: iškęsim, išsilaikysim, apsiginsim!

O tada jau bus kitos veiklos metas. Poilsis protui, darbas kūnui. Jau dabar tam rengiamasi: ieškoma, rūpinamasi, planuojama… . Kas į barus, kas į amerikas, kas į ekspedicijas patrauks, o kas iškart pastovų darbą susiras.

Taigi dirbkime, veikime, džiaukimės! Džiaukimės, kol galime, kol jauni esame.

Gaudeamus igitur!

Rimas



(c) Universitas Vytauti Magni