Atgal á sàraðà  
Dėl junginio NORIU PASTEBĖTI vartosenos

Ramunė Šarkauskienė, Kalbos konsultacijų punkto (VDU) konsultantė

Daugelyje bakalauro ir magistro darbų, daktaro disertacijų, taip pat seminarų ir konferencijų pranešimų tenka skaityti arba išgirsti netinkamai vartojamą pasakymą noriu pastebėti. O netinkamai jis vartojamas todėl, kad dalykai, apie kuriuos kalbama, jau yra pastebėti. Juos norima pristatyti, t. y. pabrėžti, pažymėti, iškelti, išryškinti. Taigi taisytini tokie pasakymai:

Noriu pastebėti (=pabrėžti, pažymėti), kad šis metodas nėra vienintelis. Minėdamas rašytoją, norėčiau pastebėti (=iškelti, atkreipti dėmesį į) dar keletą naujų jo biografijos faktų.Taip pat reikia pastebėti (=pažymėti, pabrėžti), kad pastaruoju metu dažnai kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą. Savo straipsnyje autorius pastebi (=pažymi, pabrėžia), kad tiriamasis reiškinys nėra išimtis.

Taip pat reikėtų vengti kitų panašių pasakymų su veiksmažodžiu pastebėti:

Čia derėtų pastebėti (=iškelti) esminius veikėjo bruožus. Tikslumo dėlei reikėtų pastebėti (=pažymėti) esant nežymią rezultato paklaidą. Jis net neįtarė, kad tąkart pranešime pamirš pastebėti (=pažymėti, iškelti, nurodyti) pagrindines priežastis, dėl kurių įvyko reakcija.

Derėtų atminti, kad pastebėti pirmiausiai reiškia „stebint pamatyti, įžiūrėti“. Tad stenkimės pastebėti savo klaidas ir laiku jas ištaisyti.


(c) Universitas Vytauti Magni