Atgal á sàraðà  
Aš iš trečios VDU studentų kartos

Kristina Aleksynaitė, HMF-4


20040109_143014_0.pngŠį kartą pakalbinome Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros dėstytoją  dr. Jolantą Reingardienę. Trumpas dosjė. Gimiau 1972 m. spalio 19 d. Panevėžyje. 1990 metais baigiau Panevėžio 9-ąją vidurinę mokyklą. 1991 metais įstojau į VDU  socialinių mokslų fakultetą. 1995-aisiais baigiau sociologijos bakalauro, o 1997-aisiais – taikomosios sociologijos magistratÅ«ros studijas. 2001 m. VDU apgyniau socialinių mokslų srities sociologijos krypties daktaro disertaciją „Socialinis prievartos prieÅ¡ moterį Å¡eimoje kontekstas Lietuvoje”. Nuo 1997 metų stažavausi Linkopingo, Stokholmo, Gioteborgo ir Lundo universitetuose (Å vedija), Bergeno universitete (Norvegija), 2000-2001 mokslo metais gavau Fulbright stipendiją studijoms Rutgers universitete JAV. Nuo 1997 metų aktyviai dalyvauju Å iaurės Å¡alių moterų tyrinėtojų asociacijų „Konfliktas, lytis ir prievarta” (Å vedija) ir “Prievarta, agentÅ«rų praktika ir socialinė kaita” (Suomija) veikloje.


Kodėl pasirinkote studijas Vytauto Didžiojo universitete ir būtent tą specialybę, kurią studijavote? Ko tikėjotės iš šių studijų?

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo studijos VDU mane pirmiausia sudomino savo provakarietiška ideologija. Susidomėjau universiteto atkūrime dalyvavusių mokslininkų, dažniausiai Amerikos lietuvių, siekiu atkurti stiprią mokslo instituciją Lietuvoje, jų šviežiu ir atviru mąstymu, akademine laisve, demokratija bei kitais idealais, kurie tuo metu buvo, žinoma, išlieka ir dabar, kaip didelės vertybės Lietuvoje. Stodama į universitetą tikėjausi studijuoti antropologiją, nors tuo metu ši programa buvo tik rengiama (dar iki šiol jos neturime). Be abejo, kaip ir daugelis studentų tuo metu nesuvokiau, kaip tą specialybę reikės pritaikyti praktiškai. Mano apsisprendimą, manau, iš esmės lėmė tokios charizmatinės ir atsidavusios šiam universitetui asmenybės kaip prof. A. Žygas, L. Baškauskaitė, R. Sidrys ir kiti, kurių dėstomi kursai padėjo apsispręsti ne vieną studentą rinktis antropologijos studijas. Nepavykus įsitvirtinti antropologijos programai, pasirinkau sociologijos studijas, o šiandien džiaugiuosi, kad padariau teisingiausią pasirinkimą.

Kokius įvykius su nostalgija prisimenate iš studijų laikų?

Bene labiausiai įsiminė studentiÅ¡kas gyvenimas ir tuometinis studentų bendruomeniÅ¡kumas. AÅ¡ priklausiau taip vadinamai trečiajai universiteto studentų kartai, taigi tuometinis studentų skaičius iÅ¡ tolo neprilygo Å¡iandieniniams srautams. Atrodo, kad nebuvo tokio studento, kurio būčiau nepažinojusi ar bent kartą nepabendravusi. Mus jungė ypatingi dvasiniai ryÅ¡iai, įsipareigojimas dar besikuriančiai institucijai, aiÅ¡kiai  juntama bendruomeninė tapatybė. Tuo metu kÅ«rėsi studentų atstovybė, kitos studentų organizacijos. Nors jos ir nebuvo tokios gausios kaip Å¡iandien, bet norėdamas kiekvienas galėjo rasti kur save realizuoti. Tokio studentiÅ¡ko gyvenimo Å¡iandien aÅ¡ labiausiai ilgiuosi. Pamenu, kad 1993 metais pirmą kartą turėjau galimybę dalyvauti studentų kultÅ«rinių mainų programoje ir du mėnesius praleisti vienoje Norvegijos Å¡eimoje, atokioje saloje Norvegijos Å¡iaurėje. Å iandien studentai gali rinktis įvairiausias darbo ir studijų mainų programas, o tuo metu mano minėtoje programoje dėl kelių vietų varžėsi bene 100 studentų.

Kokia buvote studentė: aktyvi, priklausanti kokioms nors organizacijoms, uoli ir pareiginga, ar kartais pirmenybę teikianti studentiškam gyvenimui nei mokslams?

Manau, kad puikiai sugebėjau suderinti savo pareigingumą su studentiško gyvenimo teikiamais malonumais. Galbūt aktyviau dalyvavau tik sporto klubo veikloje, visą kitą mano veiklą pakoregavo didelis studijų krūvis. Na, bet jei jau atvirai, tai mane tuometiniai mano kolegos greičiau pavadintų “moksliuke”, nei mieliau mokslus aukojančią studentiškiems malonumams.
    
Ką jums davė studijos VDU?

Pirmiausia manau, kad sociologijos studijos iÅ¡lavino mano vaizduotę bei iÅ¡ugdė labai svarbius įgÅ«džius, kurie leidžia man Å¡iandien daugelį dalykų vertinti labai kritiÅ¡kai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai. Universitetas, be abejo, suteikė ir plačias bazines ir specializuotas žinias bei priėjimą prie svarbių intelektinių ir materialinių iÅ¡teklių, kurie lėmė mano tolesnius pasirinkimus gyvenime. Turėčiau paminėti ir sociologijos studijų įtaką mano požiÅ«riui į gyvenimą, darbą ir man artimus žmones.  
 
Ar dabartinis universitetas išliko toks pats, kaip jūsų laikais? Kas jame pakito?

Å iandien universitetas yra nepalyginamai didesnė biurokratinė, intelektinė ir labiau pasitikinti savimi struktÅ«ra. Kuriasi nauji institutai, centrai ir programos, o studentų skaičius kartais net virÅ¡ija pačios struktÅ«ros galimybes. Stiprėja universiteto vaidmuo vietos ir net tarptautinėje bendruomenėje, plečiasi partnerystės ir bendradarbiavimo ryÅ¡iai. Nežinau, ar galėčiau adekvačiai lyginti Å¡iandieninį universitetą su mano studijų laikų institucija, nes Å¡iandien daugelį dalykų galiu pajausti „iÅ¡ vidaus”. Tuometinį universitetą prisimenu su nostalgija.    
    
Kuo skiriasi šiandieninis VDU studentas nuo jūsų studijų laikų?

Visais laikais buvo visokių studentų, tokie jie iÅ¡liko Å¡iandien, liks ir ateityje. Vieniems jiems mokslas – Å¡ventas dalykas ir didžiulė vertybė, kitiems universitetas – galimybė atitrÅ«kti nuo tėvų, pasilinksminti ir pasimėgauti gyvenimu. Tačiau vieni be kitų neegzistuoja, jie vieni kitus atsveria, o dėstytojui padeda įvertinti, kas yra kas. O jeigu bandyčiau apibendrinti, tai visais laikais studentą apibÅ«dinčiau tik teigiamai.  
 
Ar norėtumėte ką nors pakeisti mūsų universitete?

Kaip ir daugelis kitų universiteto bendruomenės narių, norėčiau, kad universitetas taptų dar labiau atviresnė, paslankesnė, demokratiÅ¡kesnė ir skaidresnė pilietinės visuomenės institucija. Å itos vertybės neturėtų tapti jokių asmeninių interesų ar ambicijų įkaitėmis. Kalbant apie pokyčius, susijusius su mano asmeniniais planais, norėčiau įgyvendinti  svajonę – VDU įsteigti lyčių studijų centrą. Studentų interesas yra didžiausias mÅ«sų svertas, mokslinio personalo interesai Å¡ioje srityje irgi plečiasi, tik vis pritrÅ«ksta laiko subrandinti šį projektą su jo aiÅ¡kia misija, vizija ir strategija.    
        
Kokia jūsų nuomonė apie studentus, besiveržiančius ieškoti laimės į užsienį?

Bet kokį žmogaus pasirinkimą vertinu kaip jo/jos teisę tai daryti. Pasiekti tam tikrą karjerą niekur nėra lengva, žinios ir įgÅ«džiai reikalauja tam tikros aukos ir investicijų. Å iandien studentai turi, be abejo, daugiau galimybių, o po kitų metų gegužės mėnesio atsivers dar daugiau erdvės toms galimybėms realizuoti. Pritariu tiems, kurie kritikuoja valdžios nerangumą ir nenorą stabdyti protų nutekėjimą į Vakarus, tačiau kartu esu įsitikinusi, kad lengviausio kelio pasirinkimas yra ne kažkoks tai pasiekimas, palyginus su tomis pastangomis, kurių reikalauja bandymas įsitvirtinti čia Lietuvoje.   

Ką palinkėtumėte ar patartumėte dabartiniam VDU studentui?

Norėčiau palinkėti studentams lavinti savo vaizduotę ir kiek įmanoma daugiau pasinaudoti visais mokslo ir jų studento statuso teikiamais privalumais bei malonumais gyvenime.


(c) Universitas Vytauti Magni