Atgal á sàraðà  
Botanikos sodo grožis kenčia tylėdamas

Eimantas PÅ«ras



Jau 80 metų Kaune, Fredoje (Ž.E.Žilibero g. 6), esantis Kauno Botanikos sodas savo grožiu vilioja gamtos mylėtojus, vykdomomis programomis siekia, kad prie gamtos „prisiliestų” ir ją pamiltų kuo daugiau vaikų, neužmirštų ir suaugusieji. Vytauto Didžiojo universitetui priklausantis Botanikos sodas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pirmosiomis žiemos dienomis apsilankėme jame tam, kad plačiau supažindintume skaitytojus su Botanikos sodo veikla, o sodo problemas aptarėme su direktoriumi Remigijumi DAUBARU.


20040109_154947_1.pngSodas – grafo dvaro parke

Iš pradžių šiek tiek oficialios informacijos apie Kauno Botanikos sodą. Jis buvo įkurtas 1923-aisiais metais prie tuometinio Lietuvos universiteto. Įkūrimo iniciatoriai – profesoriai Tadas Ivanauskas ir Konstantinas Regelis – sodą kūrė kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centrą. Taigi šią vasarą Botaniko sodas iškilmingai minėjo savo 80-ies metų jubiliejų.

Kauno Botanikos sodas įsikūręs grafo Juzefo Godlevskio buvusio Fredos dvaro ir parko teritorijoje. Gerai išlikusiuose rūmuose dabar yra Botanikos sodo administracija ir kiti skyriai.

Į Fredą grafas atsikėlė 1797-aisiais metais ir čia išgyveno iki pat mirties. Fredos dvaro rūmų ir parko ansamblis buvo pastatytas po Napoleono žygio į Rusiją, kai Užnemunė tapo Rusijos imperijos dalimi. „Nuostabioji Freda”, kaip ją vadino tarpukaryje kauniečiai, yra vienas didžiausių grafo nuopelnų.

Kai caro valdžia 1883-aisiais metais dvarą nusavino, jame įsikūrė pirmasis Kauno tvirtovės komendantas. 1915-1919 metais čia gerai šeimininkavo vokiečiai. 1920-aisiais metais dvare buvo įkurta sodininkystėsdaržininkystės mokykla su 200 ha žemės plotu. 1923-aisiais metais iš tos žemės 40 ha buvo paskirta kuriamam Kauno Botanikos sodui. Taigi Fredos dvaro dvasia čia sklando jau 200 metų… (Plačiau apie Fredos atsiradimą ir grafo J.Godlevskio gyvenimą žr. 1996 10 23 „Kauno dienoje” ir „Kauno metraštyje”)

Nuo 1945-ųjų metų Botanikos sodas perėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) žinion. Pokario metais Kauno Botanikos sodas tapo pagrindiniu Lietuvos dekoratyvinių, vaisinių ir vaistinių augalų kaupimo ir mokslinių tyrimų centru. Nuo 1946-ųjų iki 1959-ųjų metų jis priklausė LMA Biologijos institutui, nuo 1959-ųjų iki 1992-ųjų metų – LMA Botanikos institutui.

1992-aisiais metais Kauno Botanikos sodas buvo įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą. Nors ir būdamas Universiteto padaliniu, jis yra mokymo bazė daugelio Kauno (ir ne tik) aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentams. Sode praktikų metu lankosi ne tik VDU, bet ir LŽŪU, KMA, VPI, Miškų ir aplinkos inžinerijos bei Kauno kolegijų studentai.

Botanikos sodas šiandien užima 62,5 ha plotą, jame dirba 66 infrastruktūros darbuotojai (darbininkai, pagalbinis personalas, aptarnaujantis personalas) ir 12 mokslo darbuotojų.

1,2 ha užima trys tvenkiniai, kurie buvo iškasti „J”, „G” ir taško formų, taip simbolizuojantys grafo J.Godlevskio inicialus, tačiau per prabėgusius metus jų forma kiek pasikeitė. 880 kvadratinių metrų užima oranžerijos, kuriose auga apie 1000 rūšių egzotinių augalų, iš kurių seniausias – cikinių šeimos augalas dionas, kuriam dabar yra daugiau kaip 120 metų.

Iš viso Botanikos sode šiandien virš 6000 veislių, rūšių (taksonų) augalų.

Botanikos sode veikia dvi mokslo laboratorijos ir vienas skyrius. Vaistinių ir uoginių augalų laboratorijoje – 405 vaistiniai prieskoniniai taksonai bei 375 uoginių augalų taksonų. Introdukuotų augalų laboratorijoje yra augalų patologijos ir dendrologijos grupės. Dekoratyvinių augalų ekspozicijų ir kolekcijų skyriuje – apie 4000 pavyzdžių. Iš jų didelė kolekcija vilkdalgių (415 pavyzdžių), rožių (350), lelijų (300), jurginų (204). Botanikos sode taip pat yra ir biblioteka, kaupianti literatūrą sode vykdomų darbų tematika, bei gamybinis komercinis medelynas, kurio funkcija – dekoratyvinių sumedėjusių ir žolinių augalų dauginimas ir realizacija bei konsultavimas želdinimo klausimais.
20040109_154721_0.png
Botanikos sodas – visuomenės dalis

Botanikos sodas – tai ne tik mokslo centras ir lankytojams skirtų ekspozicijų paroda. Šiandien taip pat plėtojama daugybė veiklų, orientuotų į visuomenę.

„PrieÅ¡ keletą metų sukÅ«rėme edukacinę (Å¡vietėjiÅ¡ką) programą suaugusiems ir vaikams. Tai yra naujas dalykas, kuris buvo sukurtas „plikoje” vietoje, nes nebuvo nei praktikos, nei teorijos, kaip tą padaryti. Pasaulyje akcentuojama, kad botanikos sodas turi bÅ«ti kartu ir edukacinis centras. Kol kas programos finansavimo apimtys mažos, bet svarbiausia, kad programa jau sukurta ir vykdoma, džiaugėsi naujove Kauno Botanikos sodo direktorius R.Daubaras ir toliau vardijo sodo ryÅ¡io su visuomene pavyzdžius – organizuojame renginius visuomenei, tokius kaip „Policijos ir visuomenės diena”, „Poezijos pavasaris”, „Vaikų diena”, „Vaistažolių diena” ir pan. Tokiems renginiams mes nepraÅ¡ome pinigų, dalinai net investuojame savo lėšas. Tomis dienomis parko lankymas nemokamas, taip pat stengiamės pasikviesti teatro aktorių grupę, kuri rengia spektaklius vaikams. Buvo pas mus ir Pažaislio festivalio koncertas, tikimės  ateityje vėl sulaukti panaÅ¡ių koncertų. Nenorime bÅ«ti tik uždaras mokslo centras, siekiame tapti Kauno visuomenės dalimi, norime, kad ypač vaikai pajaustų trauką gamtai, ją mylėtų”, – sakė sodo direktorius.

Botanikos sodo veikla neapsiriboja vien tik šiomis programomis. Vyksta daug seminarų augalų augintojams, ūkininkams, mėgėjams. Rengiamos ir atskirų žydinčių augalų savaitės (lelijų savaitė, jurginų savaitė ir t.t.), apie kurias skelbiama spaudoje ir kurių metu specialistai budi prie savo kolekcijų bei konsultuoja žmones jiems rūpimais klausimais.

Botanikos sode dirbantys mokslininkai ir specialistai, kuruojantys atskiras kolekcijas, rašo straipsnius, populiarindami tiek naujus augalus, tiek esamų augalų naujas veisles ir pan.

Kauno Botanikos sodas iš tikrųjų turi kuo didžiuotis – čia yra unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams. „Tai tikrai vienintelė tokia vieta Pabaltijo regione. Gal kažkas panašaus yra kurioje nors Europos šalyje, bet apie kitą tokią vietą botanikos sodų teritorijose dar neteko girdėti, – teigė R.Daubaras. – Ekspozicija, skirta akliesiems ir silpnaregiams, – tai 200 metrų ilgio takas, pagal kurį susodinti augalai taip, kad juos galima būtų liesti ir uostyti, o informacija apie juos surašyta lentelėse Brailio raštu „.

Opiausia problema – finansavimas
20040123_085944_1.pngNors Kauno Botanikos sode ekspozicijų bei vykdomų programų nemažėja, sodo finansavimas kiekvienais metais karpomas katastrofiškais tempais. „Finansavimas – skaudžiausia tema mums „ – guodėsi sodo direktorius, paprašytas išvardinti pagrindines šių dienų sodą krečiančias problemas.

Per pastaruosius aštuonerius metus Botanikos sodo finansavimas sumažėjo beveik 4 kartus. 1997-aisiais metais jis iš valstybės biudžeto gavo 1747 tūkst. litų, o 2003-aisiais metais buvo finansuojamas jau tik 650 tūkst. litų. 2004-aisiais metais numatyta skirti vos 450 tūkst. litų...

„Mažėjant finansavimui, mūsų teritorija juk nemažėja. Pastatai seni ir toliau sensta, technikos priemonės senos, jau tenka mažinti ir darbuotojų skaičių. Tai mums kelia didelį nerimą dėl ateinančių metų. Jeigu ir toliau bus tokios pačios finansavimo tendencijos, sode reikės imtis drastiškų priemonių, kurios bus nepopuliarios tiek visuomenės, tiek mūsų darbuotojų akyse, – liūdnai prognozavo R.Daubaras. – Dabar galime tik išlaikyti patį sodo vardą. Toks Botanikos sodas, koks yra dabar, negali išlikti esant tokiam finansavimui. Gali būti tik kardinaliai kažkas uždaroma, kažko atsisakoma, nes dabartiniame lygyje sodą išlaikyti jau tampa nebeįmanoma”.

Paskutiniaisiais metais Kauno Botaniko sode  ypač daug dirbama su vaistiniais ir naujais uoginiais augalais. Nors Sodo tyrimų prietaisų bÅ«klė jau visiÅ¡kai prasta, mokslininkai vykdo Å¡ių augalų tyrimus molekuliniame lygyje. „MÅ«sų techninė bazė daug metų nebuvo atnaujinta, nes į ją investuoti esant tokiam finansavimui nėra jokių galimybių. Tenka ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡sisukti iÅ¡ bėdos, todėl bendradarbiaujame su daugeliu Lietuvos universitetų, Lietuvos miÅ¡kų institutu, Lietuvos sodininkystės – daržininkystės institutu ir kitais, kurie turi modernią mokslinių tyrimų aparatÅ«ros techninę bazę”, – pasakojo Botanikos sodo direktorius R.Daubaras.

Tradicinė Botanikos sodo veiklos sritis yra sėklų mainai. Botanikos sodas vykdo sėklų mainus su 321 pasaulio botanikos sodu.

Pasak R.Daubaro, tarptautinis bendradarbiavimas Kauno Botanikos sodui ypač svarbus: „Dalyvaujame tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, seminaruose, konferencijose. Pavyzdžiui, lakričio 28-ą dieną sode vyko tarptautinis seminaras „Augalų introdukcija, jų įvairovės gausinimas bei apsauga” ir Pabaltijo botanikos sodų Asociacijos pasitarimas, kuriame aptarėme veiklos perspektyvas, finansavimo galimybės. Pasaulyje suprantama, jog botanikos sodas be mokslininko yra daržas arba, geriausiu atveju, – parkas, todėl, kaip pavyzdžiui galime priminti Talino botanikos sodą , kurio mokslininkų etatams skiriamas finansavimas netgi iš savivaldybės biudžeto. Mokslinių kontaktų su užsienio botanikos sodais ir moksliniais institutais bei bei individualiais fermeriais netrūksta, kartu dirbame įvairiomis kryptimis. Norinčių bendradarbiauti yra daug, bet dažnai trūksta lėšų nuvykti į užsienyje organizuojamus renginius”, sakė direktorius. Daug Lietuvos ir tarptautinio lygio mokslinių renginių organizuojame patys. Štai 2002 m. Botanikos sodas organizavo tarptautinę konferenciją „Retieji vaisiniai augalai gamtoje ir kultūroje”, du tarptautinius seminarus, kuriuose pranešimus skaitė kolegos iš Švedijos ir Kanados. Labai tamprūs yra mūsų ryšiai su kolegomis iš Lenkijos, su kuriais dažnai apsikeičiame delegacijomis. Šiuo metu Botanikos sodas mokslinę veiklą vysto trimis pagrindinėmis kryptimis: „Augaliniai maisto papildai.Vaistinių ir uoginių augalų introdukcijos technologijos”; „Lietuvos naudojamųjų augalų genetinių išteklių kaupimas, tyrimas, įvertinimas ir perspektyvių rūšių ir veislių atranka” bei „Aplinkos veiksnių įtaka augalų introdukcijos technologijoms”. Be mokslinio pobūdžio renginių, organizuojame ir įvairius seminarus sodininkams mėgėjams bei ūkininkams, kuriuose supažindinama su naujai introdukuotais augalais (dekoratyviaisiais, uoginiais, vaistiniais), konsultuojama jų auginimo ir priežiūros klausimais.

Ryšys su Kauno miestu ir VDU

Kauno Botanikos sodo direktorius R.Daubaras, nepaisant jaučiamo dėmesio sodui trūkumo, buvo nusiteikęs gana optimistiškai ir nebuvo linkęs verkšlenti ar prašyti vien tik finansinės pagalbos ir džiaugėsi bent jau tuo, ką iš miesto valdžios gauna šiandien: „Miestas kiekvienais metais truputį mums padeda. Skiriami 2530 tūkst. litų mums taip pat labai ženkli suma ir esame dėkingi už tai. Tačiau mūsų atliktais paskaičiavimais, norint sodą matyti gražų ir tokį, kokį mes jį įsivaizduojame, reikėtų apie 29 milijonų litų...” – sakė direktorius.
20040109_161152_0.pngBotanikos sode šiandien ne tik pinigų stygiaus problema: „Turime didžiulę teritoriją, kurios nesugebame įvaldyti, dalis jos tuščia ir, mano nuomone, mes galėtume jos atsisakyti miesto labui, jei miestas turėtų galimybę kaip nors ženkliai sodui už tai padėti, bet tą labai riboja įstatymų kliūtys. Taip pat turime per daug pastatų, kuriuos reikia prižiūrėti, o susiklosčius dabartinei situacijai sodas yra fiziškai nepajėgus to padaryti. Dalis mūsų turto mums jau paprasčiausiai tampa našta”, – teigė R.Daubaras.

Paklaustas, kokios pagalbos norėtų sulaukti iš miesto valdžios, Botanikos sodo direktorius sakė, kad tikisi sulaukti kitokio požiūrio į Botanikos sodą: „Miestas galėtų traktuoti mus kaip vieną iš miesto atrakcijų, traukos centrų. Jei skiriamas dėmesys Ąžuolyno ar Vytauto parko, kitų parkų priežiūrai, tai, kodėl nesirūpinama bent jau Botanikos sodo parko tvarkymu? Juk ir tokie darbai, kaip medžių genėjimas, šienavimas, tvorų tvarkymas, mums taip pat būtų labai didžiulė pagalba”.

Pokalbio pabaigoje Kauno Botanikos sodo direktorius R.Daubaras teigė, kad yra patenkintas VDU teikiama parama. „Jeigu universitetas ir ateityje padėtų taip, kaip tai daro dabar, būtų labai džiugu. Pernai smagiai nustebino ir VDU Studentų atstovybė. Supratusi, kad mums trūksta darbo rankų, ji savo iniciatyva suorganizavo talką”.

Geri mūsų santykiai ir su Gamtos mokslų fakultetu, nors ir dar daugiau studentų galėtų ateiti atlikti praktiką, o daugiau mūsų mokslininkų galėtų ten dėstyti.

„Puikiai suprasdami esamą situaciją, kai Universitetui trūksta lėšų savo tiesioginei funkcijai vykdyti, o jas dar reikia visiems padalinti, kad neliktų nuskriaustųjų, negalime kiekvieną kartą verkšlenti, kad esame labiausiai skriaudžiami ir reikalauti kažko dar daugiau, savo jėgomis stengiamės uždirbti lėšų Sodo išlaikymui – realizuojame sodmenis, teikiame paslaugas, ieškome sponsorių”, – sakė VDU Botanikos sodo direktorius R.Daubaras.


(c) Universitas Vytauti Magni