Atgal á sàraðà  
Seimo pirmininkui išsakytos aukštojo mokslo problemos

Nijolė KREIMERIENĖ



Sausio 29 dieną mūsų Universitete lankėsi LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis susitiko su visų Kauno aukštųjų universitetinių mokyklų rektoriais, senatų pirmininkais. Susitikime taip pat dalyvavo VDU ir KTU studentų atstovybių prezidentai. Rektorius prof. Vytautas Kaminskas, sutikęs pakomentuoti tai, kas buvo aptariama šio susitikimo metu, plačiau apsistojo ties kai kuriomis ypač opiomis universitetams problemomis, kurios dar labiau paaštrės, kai mūsų aukštajam mokslui teks integruotis į bendrąją Europos studijų ir mokslinių tyrimų erdvę. „Kalbėta ir apie galimybes padaryti keletą Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, kurios suteiktų universitetams didesnę laisvę valdyti savo turtą“, – sakė Rektorius.


Ar verslas bus pajėgus geriau remti Lietuvos mokslą?

2010-aisiais metais Lietuva, kaip ir kitos ES narės, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai turės skirti 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu dabar šiam tikslui skiriama vos 0,6 proc. BVP. „Reikės labai daug pastangų, kad šis Europos Sąjungos reikalavimas būtų įgyvendintas, tačiau, kalbant realiai, Lietuva nebus pajėgi tai padaryti“, – prognozavo Rektorius. Komentuodamas šiuos skaičius, Rektorius priminė, kad Europos šalyse valstybės skiriamos lėšos sudaro tik trečdalį visos reikiamos sumos. Kitą – didesniąją – dalį sudaro pinigai, ateinantys iš verslo ir ūkio subjektų. Tuo tarpu šiuo metu padėtis Lietuvoje yra visiškai kitokia – minėtus 0,6 proc. BVP sudaro 0,5 proc. valstybės skiriamų lėšų, o tik 0,1 proc. tam tikslui skiria verslo subjektai. Akivaizdu, kad per laikotarpį iki 2010-ųjų metų Lietuvos verslas tikrai negalės padidinti savo indėlio į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą 20 kartų, t. y. iki 2 proc. BVP.

Studentų ir dėstytojų mobilumas – kol kas į vieną pusę

Kita problema, kuri buvo aptarta su Seimo pirmininku, – mūsų universitetų pasirengimas konkuruoti su Europos šalių senbūvių universitetais. Atkreiptas dėmesys į dabar vykstančius studentų ir dėstytojų mainus tarp Europos universitetų – vadinamąjį jų mobilumą. Šiuo požiūriu mūsų padėtis yra gana liūdna. Europos universitetuose šis mobilumas apima iki 10 proc. visų dieninių studijų studentų, tuo tarpu mūsų šalyje – vos 1,3 proc. „Tačiau, deja, tenka konstatuoti, kad didžiąją to procento dalį sudaro mūsų studentai, vykstantys į Vakarų universitetus pagal įvairias mainų programas, tuo tarpu pas mus jų atvyksta 10 kartų mažiau“, – sakė Rektorius. Komentuodamas tokią padėtį, jis nurodė keletą priežasčių. Visų pirma mūsų universitetai yra parengę palyginti nedaug anglų, vokiečių ar prancūzų kalba skaitomų programų. Antra, mūsų bendrabučiai, kuriuose gyvenimo sąlygos, švelniai tariant, yra žemiau kritikos. „Jeigu norime, kad studentai iš Vakarų universitetų atvažiuotų pas mus studijuoti, privalome turėti galimybę taip pat iš esmės gerinti mūsų universitetų studijų ir mokslo bazę, kuri, lyginant su Vakarų Europos universitetais, daugeliu atvejų yra tragiška“, – neslėpė savo susirūpinimo Rektorius.

Mūsų jaunimas nori mokytis

Seimo pirmininką rektoriai informavo, kad, nežiūrint daugybės aukštąjį mokslą varginančių problemų, jaunimas tiesiog veržte veržiasi ne tik į universitetus, bet ir į kolegijas. Vertinant pagal studentų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, Lietuva patenka į geriausių pasaulio valstybių dešimtuką, o pagal universitetų studentų skaičių – net į pirmąjį penketuką, o gal ir trejetuką.

Universitetai siekia būti savo namų šeimininkais

Rektoriai taip pat akcentavo, kaip būtų galima gerinti universitetų bazę, ypač infrastruktūros sudėtį, jeigu jiems būtų suteikta didesnė teisė valdyti savo turtą. Tam reikėtų padaryti tam tikras pataisas Aukštojo mokslo įstatyme. Rektoriai įvardijo kaip ydingą dabar galiojančią tvarką, kai jie negali patys laisvai disponuoti savo turtu ir optimaliai juo naudotis. Norėdami parduoti jiems nereikalingą pastatą, jie, Vyriausybei leidus, turi kreiptis į Turto fondą. „Šiam pardavus pastatą, universitetas geriausiu atveju gaus tik 50 proc. gautos sumos. O juk už visą tą sumą galima būtų pastatyti naują auditorinį pastatą“, – aiškino rektorius. Jis pasidžiaugė, kad Seimo pirmininkas pažadėjo iš esmės susipažinti su rektorių siūlymais ir, svarstant Seime, juos paremti.

Mokslininko pensija ar emerito statusas

Ne paslaptis, kad dabartinis aukštųjų mokyklų profesūros kontingentas yra gana garbingo amžiaus ir jiems skiriamų pensijų problema yra gana opi. Šiuo metu yra tendencija pakeisti įstatymus taip, kad nusipelnę akademinei bendruomenei žmonės turėtų rinktis – arba mokslininko pensija, arba emerito išmoka, kuri yra mokama iš universiteto lėšų. Ji kol kas nėra įstatymo įteisinta ir senatas kiekvienu momentu gali tą išmoką nutraukti palikdamas žmogų be pragyvenimo šaltinio.

Universitetų valdymo modelis – sektinas pavyzdys net Vakarų šalims

Praėjusiais metais buvo pasigirdę kalbų, kad reikia pertvarkyti mūsų universitetų valdymo modelį, kuris esąs neefektyvus. Kauno aukštųjų mokyklų universitetų rektoriai informavo Seimo pirmininką, kad, jų nuomone, Aukštojo mokslo įstatyme įteisintas universitetų valdymo modelis, kurį sudaro Taryba, Senatas, Rektorius, Rektoratas, yra vienas progresyviausių. „Norėčiau ypač pabrėžti Tarybos, kurią sudaro trečdalis mūsų akademinės bendruomenės narių ir du trečdaliai mūsų socialinių partnerių atstovų, vaidmenį“, – teigė Rektorius. Jis priminė, kad prie tokio valdymo pastaruoju metu perėjo Austrija, apie tai galvoja ir kai kurios kitos Vakarų Europos šalys. Seimo pirmininkas patikino rektorius, kad ši problema Seime iki kitų rinkimų nebus sprendžiama.
„Jokių rimtų pakeitimų nebus daroma prieš tai nepasitarus su akademine bendruomene ir su jos ekspertinėmis institucijomis – Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų taryba, Mokslo akademija“, – pažadėjo parlamento vadovas.


(c) Universitas Vytauti Magni