Atgal á sàraðà  
20040316_133327_0.pngRektoriaus ataskaita apie VDU veiklą 2003 metais

Vasario 18 d. įvykusiame Senato posėdyje Rektorius prof. Vytautas Kaminskas perskaitė tradicinę rektorato ataskaitą.

Universiteto struktūros pakeitimai 2003 m.

Katalikų teologijos fakultete: Vilkaviškio vyskupijos filialas pertvarkytas į Teologijos katedrą Marijampolėje. Šv. Antano religijos studijų institutas iš padalinio, turinčio juridines asmens teises, pertvarkytas į universiteto padalinį be juridinio asmens teisės. Įkurtas Lietuvos Katalikų bažnyčios istorijos centras.

Gamtos mokslų fakultete: Aplinkos tyrimų centras prie Aplinkotyros katedros pertvarkytas į Aplinkos tyrimų centrą Gamtos mokslų fakultete.

Kauno botanikos sode: Dendrochronologijos laboratorija perkelta į Aplinkos tyrimų centrą Gamtos mokslų fakultete ir pertvarkyta į Dendroklimatologijos ir radiometrinių tyrimų grupę.

Personalas

Universiteto vidutinis 2003 metų etatų skaičius – 880, iš kurių 430 arba 49% užėmė akademinis personalas – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, likusius 450 – aptarnaujantys darbuotojai.

Per 67% universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų turi mokslo laipsnius, 17,9% yra habilituoti daktarai ir profesoriai. Tarp pagrindinėse pareigose dirbančiųjų mokslo laipsnius turi 66%. Pagal šiuos rodiklius galima išskirti Politikos mokslų ir diplomatijos institutą (88,3 % turi mokslo laipsnį, profesoriai sudaro 10,1 %), Socialinių mokslų fakultetą (84,1% ir 13,4%), Gamtos mokslų fakultetą (83,3% ir 23,2%), Ekonomikos ir vadybos fakultetą (81,3% ir 26,1%).

Per pastaruosius metus ženkliai atjaunėjo akademinis personalas – dėstytojai su mokslo laipsniais iki 30 metų sudaro 9,2 %, iki 50 metų – 67,2% visų dėstytojų skaičiaus. Atitinkami Lietuvos mokslininkų vidurkiai – 2 % ir 47 %. Tai pasiekta įdarbinant universitete daugiau doktorantų, apgynusių daktaro disertacijas.

Studijos

2003 m. rudens semestre universitete mokėsi 8528 studijuojantieji, iš jų: dieninėse studijose – 5504; neakivaizdinėse studijose – 2185; tęstinėse studijose – 839.
Pagal dieninių studentų skaičių universitetas yra penktasis Lietuvos universitetas po Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus pedagoginio universitetų. Pagrindinė prieaugio dalis – tai neakivaizdinės (108,3 %) ir tęstinės (32,7 %) studijos. Pirmą kartą Socialinių mokslų fakultetas pagal studentų skaičių (prieaugis – 44,2 %) aplenkė iki šiol pirmavusį Humanitarinių mokslų fakultetą.

Valstybės finansuojamose vietose mokėsi 4580 studentų arba 53,7 %, mokamose studijose – 3948 arba 46,3 %. Pagrindinę dalį (76 %) studijuojančiųjų savo lėšomis sudarė neakivaizdinių ir tęstinių studijų studentai. Dieninėse studijose savo lėšomis studijavo 16,8% visų šių studijų studentų. Pagal apibendrintą studentų skaičių (magistrantas prilyginamas 1,5 bakalauro studijų studentui, doktorantas – 3, vakarinės studijos vertinamos koeficientu 0,8, neakivaizdinės ir tęstinės – 0,5), tenkantį vienam dėstytojui, universitetas ženkliai viršija Lietuvos universitetų vidurkį.

Universiteto absolventams įteikti 1300 įvairių studijų pakopų diplomai: bakalauro – 797; magistro – 438; profesinės kvalifikacijos –  33; daktaro – 32.

Bakalauro studijos

2003 metais universitetą baigė vienuoliktoji bakalaurų laida. Šios laidos absolventai įgijo bakalauro kvalifikacinius laipsnius pagal 23 studijų kryptis. 5000-asis bakalauro diplomas įteiktas Ekonomikos ir vadybos fakulteto bakalaurei Jūratei Liaukonytei.

2003 metais Universitetas dalyvavo bendrame 16 universitetų priėmime į bakalauro studijas. Konkursas į dienines studijas parodė, kad pagal pageidavimų skaičių vienai vietai mūsų universitetą aplenkė Vilniaus, Lietuvos teisės, Klaipėdos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai.Į Universiteto dienines studijas priimti 1089 pirmakursiai, iš jų 530 į visiškai valstybės finansuojamas studijas ir 559 į dalinai valstybės finansuojamas studijas. Į mokamas neakivaizdines studijas priimta 1212 studentų arba 79,6 % daugiau nei praėjusiais metais. Būtina pažymėti, kad beveik į visų fakultetų ir studijų institutų dienines studijas priimti gerai parengti abiturientai, surinkę daugiau kaip 60% maksimaliai galimos konkursinių balų sumos. Kaip ir ankstesniais metais geriausi abiturientai įstojo į Politikos mokslų ir diplomatijos institutą bei Ekonomikos ir vadybos fakultetą.

Magistrantūra

2003 m. rudens semestre magistrantūroje pagal 44 studijų programas mokėsi 1814 magistrantų: dieninėje magistrantūroje – 1101, tęstinių studijų – 713. Tai 9 % Lietuvos universitetų magistrantų. Valstybės finansuojamose vietose mokėsi 864, savo lėšomis – 950 (52,4 % visų magistrantų). Dieninėje magistrantūroje savo lėšomis studijavo 237 (24,9 %) magistrantai.

2003 metais parengti 438 magistrai: dieninėse studijose – 329, tęstinėse – 109. Magistro diplomai įteikti pirmajai viešojo administravimo ir chemijos krypčių absolventų laidai.

Į dieninę magistrantūrą priimti 534 magistrantai: į valstybės finansuojamas vietas – 424, mokamas – 110. Priimti magistrantai į tris naujas studijų programas~– elektroninio verslo informatiką, kompiuterinę lingvistiką ir euroinstitucijų administravimą.

Doktorantūra

2003 m. doktorantūroje studijavo: pavasario semestre – 155 dieninių ir 16 neakivaizdinių, rudens semestre – 193 dieninių ir 25 neakivaizdinių studijų doktorantai. Tai 9,7 % aukštųjų mokyklų doktorantų.

Apgintos 32 daktaro disertacijos. Universitete parengti mokslo daktarai sudarė 10,6 % įgijusių mokslo laipsnį Lietuvos universitetuose. Nuo 1993 m. iki 2003 m. universitete apgintos 192 daktaro disertacijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. suteikė universitetui doktorantūros teisę naujam 5rių metų laikotarpiui 12-oje mokslo krypčių. Biomedicinos mokslai – Ekologija ir aplinkotyra (kartu su Lietuvos miškininkystės institutu). Fiziniai mokslai – biochemija (kartu su Biochemijos institutu); fizika (kartu su Fizikos institutu); chemija (kartu su Chemijos institutu). Humanitariniai mokslai – etnologija (kartu su Lietuvos istorijos institutu); filologija (kartu su Lietuvių kalbos institutu); filosofija (kartu su Lietuvos filosofijos ir kultūros institutu); istorija (kartu su Lietuvos istorijos institutu); menotyra (kartu su KTU Statybos ir architektūros institutu). Socialiniai mokslai – edukologija; politikos mokslai; vadyba ir administravimas.

Švietimo ir mokslo ministerija neteikė Vyriausybei pratęsti doktorantūros teisės šiose mokslo kryptyse. Fiziniai mokslai – informatika (kartu su Matematikos ir informatikos institutu). Humanitariniai mokslai – teologija. Socialiniai mokslai – psichologija; sociologija (kartu su Socialinių tyrimų institutu).

Formali priežastis – Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės centro ekspertai šiose kryptyse nustatė nepakankamą šios srities universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų „mokslingumo“ lygį.

Universiteto akademinė bendruomenė pagrįstai abejoja šių išvadų objektyvumu. Štai Fizinių mokslų srities informatikos kryptyje 1993 – 2003 m. Lietuvoje apgintos 29 daktaro disertacijos, kurios parengtos šių institucijų doktorantūrose: Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Matematikos ir informatikos institutu – 20 (po 10 kiekvienoje institucijoje). Tuo tarpu Vilniaus universiteto – 5; Kauno technologijos universiteto – 3; Vilniaus pedagoginio universiteto – 1.

Taigi institucijoms, parengusioms Lietuvai 70 % mokslo daktarų informatikos kryptyje, nepratęsiama doktorantūros teisė, bet ši teisė paliekama Vilniaus ir Kauno technologijos universitetams, parengusiems atitinkamai po 17 % ir 10 % daktarų.

Paradoksali situacija sukurta ir Humanitarinių mokslų srities teologijos kryptyje. Universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra vienintelis Lietuvoje, kurio statutas ir visų pakopų studijų programos patvirtintos Vatikano Studijų kongregacijos ir kuris leidžia vienintelį Lietuvoje teologijos mokslinį žurnalą „Soter“, taip pat bendradarbiauja su Europos katalikiškaisiais universitetais. Tačiau mokslo valdininkai teologijos doktorantūrai „pritaikė“ jų sukurtus kitų mokslo krypčių reikalavimus, pradėjo revizuoti teologų paskelbtų mokslinių straipsnių turinį. Net sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo leista apginti 4 teologijos daktaro disertacijas. O po 14 nepriklausomybės metų nutarta Lietuvą palikti be teologijos doktorantūros.

Todėl universiteto Senatas, išanalizavęs mokslinį potencialą informatikos ir teologijos kryptyse ir atsižvelgdamas į tai, kad Aukštojo mokslo įstatymas suteikia universitetams teisę teikti mokslo laipsnius, o Vyriausybė nustato tik mokslo laipsnių teikimo tvarką, priėmė nutarimą rengti doktorantus ir teikti daktaro mokslo laipsnį Fizinių mokslų srities informatikos kryptyje ir Humanitarinių mokslų srities teologijos kryptyje.

Profesinės kvalifikacijos studijos

2003 m. vyko pirmosios ir antrosios pakopos nuosekliosios profesinės studijos. Profesinės kvalifikacijos siekė 126 asmenys, ją įgijo 33.

Kaupiamoji žinių vertinimo sistema

2003 m. universiteto iniciatyva Aukštojo mokslo įstatyme įteisinta studentų žinių vertinimo kaupiamoji sistema, kuri praktiškai universitete, beje, vieninteliame Lietuvoje, buvo taikoma jau visą dešimtmetį. Nuo rudens semestro Senato nutarimu ši sistema tapo labiau reglamentuota – įvestas kaupiamasis balas, kurį sudaro pasverti ne mažiau kaip dviejų tarpinių atsiskaitymų įvertinimai. (Plačiau apie tai rašėme mūsų laikraščio 2004 m. Nr. 1, psl. 12).

Žinių vertinimo kaupiamoji sistema netaikoma tik intensyviu būdu dėstomiems dalykams, kuriuos paprastai skaito iš užsienio pakviesti dėstytojai. Šiuo atveju studento žinios vertinamos baigiamuoju egzaminu, ir jis turi teisę vieną kartą perlaikyti neišlaikytą egzaminą. Perlaikius egzaminą galutinį pažymį sudaro neišlaikyto ir perlaikyto egzaminų pažymių vidurkis.

Dėstytojų ir studentų  akademiniai mainai

2003 m. pagal Socrates/Erasmus programą užsienio universitetuose studijavo 77 studentai ir lankėsi 45 dėstytojai.
Į universitetą atvyko 9 Socrates/Erasmus studentai iš Italijos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
2003 m. universiteto dėstytojai paruošė 26 kursų, kurie gali būti dėstomi anglų kalba, medžiagą.
2003 m. Baltijos studijų programoje studijavo 53 studentai iš 15 šalių: JAV, Kanados, Norvegijos, Vokietijos, Japonijos, Italijos, Olandijos, Danijos, Ispanijos, Argentinos, Venesuelos, Urugvajaus, Kolumbijos, Lenkijos ir Latvijos.
Intensyviuose 4 savaičių Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvavo 29 dalyviai iš 16 šalių.
Trečius metus iš eilės universitete buvo organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai (ILPC) Socrates/Erasmus studentams, kurie 2003-2004 m.m. studijuos Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2003 m. vasarą ILPC kursuose dalyvavo 9 studentai iš Belgijos, Italijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos.
Vykdant dvišales bendradarbiavimo sutartis universitete studijavo: 3 studentės iš Japonijos, 6 studentai iš Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto (Lenkija), 14 studentų iš Latvijos. Japonijoje 2003 m. studijavo 8 mūsų universiteto studentai.

Vadovėliai ir metodinės priemonės

2003 metais universiteto dėstytojai dirbo ruošiant naujus vadovėlius studentams ir moksleiviams. Išleisti 5 vadovėliai aukštosioms, 1 – vidurinėms mokykloms, paruoštos 28 metodinės priemonės.

Mokslas

Mokslo tiriamieji darbai vykdomi katedrose ir tyrimų centruose. Tarptautinės leidyklos išleido 4 universiteto mokslininkų monografijas, Lietuvos leidyklos – 15.

Vykdomi projektai

Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai dalyvavo 52 Europos Sąjungos (Socrates, Leonardo da Vinči, Penktoji programa ir kt.)  remiamuose tarptautiniuose projektuose. Darbai buvo vykdomi ir 42-uose projektuose, kuriuos finansuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Atviros Lietuvos fondas, ministerijos bei savivaldybės. (Plačiau apie tai rašėme mÅ«sų laikraščio 2003 m. Nr. 7, psl. 28).

Premijos ir apdovanojimai

2003 metų vasario 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo penkis universiteto akademinės bendruomenės narius:
• Rektorius prof. habil. dr. Vytautas Kaminskas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
• Katalikų teologijos fakulteto dekanas mons. doc. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
• Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centro vadovas doc. dr. Alvydas Butkus, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto docentė dr. Natalija Kasatkina ir Menų instituto profesorius, habil. dr. Vladas Stauskas apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Dr. Dalius RaÅ¡kinis  apdovanotas Gerbert Ruef fondo (Å veicarija) premija už santykių tarp Å veicarijos ir Lietuvos mokslo bei verslo įstaigų stiprinimą.
Prof. Ph.D. Bronius Vaškelis apdovanotas Balio Sruogos vardo premija už nuopelnus Lietuvos teatrologijos mokslui.
Prof. hab.dr. Rimantui Laužackui paskirta Valstybės aukščiausio laipsnio mokslininko stipendija, dr. Jolantai Reingardienei – mokslininko stipendija, dr.Sauliui Šatkauskui – jaunojo mokslininko stipendija.
Rektorius prof. habil. dr. Vytautas Kaminskas išrinktas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu.
Lietuvos Mokslų Akademijos premijos paskirtos šiems jauniesiems mokslininkams:
• Gamtos mokslų fakulteto doktorantui Artūrui Žiemiui už darbą „Fermentinės katalizės tyrimas in silico: biofizikiniai ir struktūriniai aspektai“;
• Gamtos mokslų fakulteto lektoriui dr. Liudui Pranevičiui ir dr. Dariui Milčiui (Lietuvos energetikos institutas) už darbą „Metalų ir lydinių paviršinių sluoksnių sodrinimo reaktyviomis dujomis plazmoje tyrimas“.
Studentų mokslinių darbų konkurse Lietuvos Mokslų Akademijos premija Fizinių mokslų srityje įvertintas:
• Informatikos fakulteto doktorantas Raimundas Liutkevičius už darbą „Netiesinės sistemos adaptyvusis „Fuzzy“ valdymas“. Vadovas – prof. habil.dr. V.Kaminskas
Pagyrimo raštai paskirti penkiems studentams Humanitarinių ir Socialinių mokslų srityse:
• Politikos mokslų magistrantei Vilmai Akmenytei už darbą „Lietuvos latviai 1918–1940 m. (sociokultūrinis aspektas)“. Vadovas – dr. S. Pivoras;
• Katalikų teologijos fakulteto bakalaurei Birutei Kavaliauskaitei už darbą „Moralinė atsakomybė žiniasklaidoje krikščioniškos moralės požiūriu“. Vadovas – doc. dr. kun. J. Ivanauskas;
• Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantei Daliai Kaupelytei už darbą „Lietuvos kredito unijų sektoriaus vystymas ir perspektyvos mažmeninėje bankininkystėje eurointegracijos procesų konstekte“ Vadovės – doc. dr. K.Levišauskaitė, doc. dr. V. Pukelienė;
• Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantei Rasai Varsackytei už darbą „Kauno miesto valdžios žmonės XVII–XVIII a. sandūroje“. Vadovas – doc. dr. Z.Kiaupa;
• Humanitarinių mokslų fakulteto magistrantei Dovilei VaiÅ¡vilaitei už darbą „Kognityvinė metafora anglų ir lietuvių kalbose“. Vadovė  â€“ doc. dr. D.Masaitienė.

Materialinė bazė

Universitetui patikėjimo ar nuosavybės teise priklausančių pastatų plotas 55272 kvadratiniai metrai, iš jų 15180 kvadratinių metrų sudaro Kauno Botanikos sodo pastatai. Kartu su nuomojamu plotu auditorijoms ir kitai veiklai bendras plotas yra 60920 kvadratiniai metrai.

Lietuvos respublikos Seimui paskelbus 2003-ius metus neįgaliųjų metais, buvo atlikta nemaža darbų neįgaliųjų studentų mokymosi sąlygoms pagerinti: įrengti keleivinis liftas ir keltuvas Centriniuose rūmuose, suremontuota neįgaliųjų kompiuterių klasė (Laisvės al. 53), studentų bendrabutyje Nr.2 (Vytauto pr.71) įrengti kambariai neįgaliesiems studentams.

Darbų atlikta už 1504,04 tūkstančius litų.

Botanikos sode buvo remontuojamas administracinis pastatas, sodo muziejaus, ūkiniai pastatai, laboratorinis korpusas, oranžerija. Tam tikslui buvo panaudota 83,81 tūkst. Lt universiteto lėšų.

Universiteto pastatų, patalpų įrengimui ir remontui, energetikos ir ryšių sistemų rekonstrukcijai 2003 m. išleista 2468 tūkstančiai litų, iš jų 576 tūkst. Lt universiteto lėšų.
Buvo tęsiami darbai tobulinant vieningą universiteto kompiuterių tinklą. Įrengtas ir radijo linija prie universiteto mazgo prijungtas Sporto centro kompiuterių tinklas (Draugystės g. 19).

Biblioteka

2003 metais bibliotekos fondai pasipildė 10638 naujais dokumentais. Biblioteka per metus nupirko 2522 naujus leidinius. Dalis leidinių gaunama mainais ir dovanojama. Leidiniais buvo mainomasi su 24 Lietuvos ir užsienio bibliotekomis. Iš jų gauta 273 leidiniai, biblioteka išsiuntė 155 universiteto leidinius. Dovanų gauta 8204 knygos. Vertingus leidinius universiteto bibliotekai dovanojo M.Danytė, B.Ignienė, A.Jakimavičius, V.Skrupskelytė, K.Skrupskelis, A.E.Senn, B.Vaškelis, K.Žemaitis. Leidinius siuntė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos, Europos komitetas prie LR Vyriausybės, Anglijos, Amerikos, Vokietijos, Latvijos ambasados, Getės institutas Vilniuje. Metų gale biblioteka gavo Atviros Lietuvos Fondo remtų įvairių leidyklų knygų. Pagal aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių programą gauta 214 studijoms reikalingų knygų.

Lankytojai naudojosi 3 abonementais: Centriniu, Tiksliųjų mokslų ir Teologijos, taip pat 9 skaityklomis: V.Biržiškos, M.Biržiškos profesorių, J. ir E.Sinkių periodikos, Lietuvių fondo užsienio kalbų, Socialinio darbo, M.Römerio teisės, A.Štromo politinių mokslų, V.Čepinskio tiksliųjų mokslų ir S.Šalkauskio teologijos skaityklomis. Jose teikiamos interneto, spausdinimo ir kopijavimo paslaugos. Bibliotekoje vartotojams įrengta 471 darbo vieta, iš jų 70 kompiuterizuotos. populiarėja informacijos paieška elektroninėse duomenų bazėse. Biblioteka prenumeruoja EBSCO, Proquest, Science Direct, Cambridge Journals Online, Springer LINK visatekstes duomenų bazes ir Lietuvos periodinės spaudos straipsnių archyvą. Populiariausia vartotojų tarpe yra EBSCO duomenų bazė.

Informacinių technologijų diegimas

Informacinėje visuomenėje, be leidinių pateikimo, vartotojams yra svarbus kompiuterinis skaitytojų aptarnavimas. Biblioteka teikia nemokamą interneto paslaugą, skaityklose įrengtos vietos darbui su asmeniniais mobiliais kompiuteriais, V.BiržiÅ¡kos skaitykloje įrengta kompiuterizuota darbo vieta neįgaliems studentams. Vienu  kompiuteriu vidutiniÅ¡kai naudojosi 75 dieninių studijų studentai, užsiregistravę bibliotekoje.

Biblioteka dalyvauja projektuose, remiančiuose ir skatinančiuose  automatizavimą: LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų sistema) ir LABT (Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas). PeriodiÅ¡kai siunčiami bibliografiniai įraÅ¡ai į Lietuvos suvestinį katalogą: iÅ¡ 29,4 tÅ«kst. įrašų 16,6 tÅ«kst. nauji ir vieninteliai, informuojantys apie knygas, kurių nėra kitose Lietuvos bibliotekose.

Sparčiai pildomas bibliotekos kompiuterinis katalogas, jame pateikta informacija apie pusę bibliotekos knygų. Biblioteka pirmoji Lietuvoje parengė visų universitete apgintų magistro darbų kompiuterinį katalogą. 2003 metais sukataloguotos A.Rubšio ir V.Kavolio universitetui dovanotų knygų kolekcijos. Kompiuterinė knygų išduotis sudarė 49% visos knygų išduoties bibliotekoje.


(c) Universitas Vytauti Magni