Atgal ß sÓra­Ó  
20040317_142526_12.pngPasaulio universitet┼│ lyderis ÔÇô Harvardas,  Europos ÔÇô Kembrid┼żas

Eimantas P┼źras

Prasid─Śjus naujiems metams i┼ítisus du m─Śnesius galima buvo gird─Śti apie ─»vairiausias pra─Śjusi┼│ met┼│ nominacijas ir ─»sp┼źdingas ┼íventes, kuri┼│ metu buvo apdovanojami j┼│ nugal─Śtojai. Jei galima i┼írinkti met┼│ automobil─», ┼żmog┼│, film─ů ar dain─ů, tai, pasirinkus tam tikrus kriterijus, tikrai ─»manoma ÔÇ×suranguotiÔÇť bei paskelbti ir 500 geriausi┼│ pra─Śjusi┼│ met┼│ universitet┼│.

Viena toki┼│ id─Śj┼│ ÔÇô ─»vertinti pasaulio universitetus prie┼í dvejus metus kilo grupelei ┼áanchajaus (Kinija) Jiao Tong universiteto darbuotoj┼│. Profesoriaus Nian Cai Liu vadovaujama 4 asmen┼│ grup─Ś pareng─Ś ir ┼íi┼│ met┼│ prad┼żioje paskelb─Ś pirm─ůj─» savo darbo rezultat─ů ÔÇô geriausi┼│ (pagal j┼│ vertinimo kriterijus) pasaulio universitet┼│ 500-tuk─ů.

5 vertinimo kriterijai

Atlikdami universitet┼│ ─»vertinim─ů, projekto autoriai rinko duomenis apie ma┼żdaug 2000 pasaulio universitet┼│. Kriterijai, suteik─Ö universitetams balus reiting┼│ lentel─Śje, buvo penki.
20040317_142800_13.pngUniversitetai balus gavo pagal tai, kiek Nobelio premijos laureat┼│ jie buvo pareng─Ö fizikos, chemijos, medicinos ir ekonomikos srityje. Tiesa, ─Źia Nobelio premijos laureatams buvo suteikiamas nevienodas ─»na┼ías ─» savo universiteto s─ůskait─ů: 2001-2002 met┼│ lauretams buvo suteiktas 100 proc. svoris, kuris ma┼ż─Śja art─Śjant prie XX am┼żiaus prad┼żios (1911-1920 met┼│ Nobelio premijos laureatams buvo teikiamas tik 10 proc. svoris).

Taip pat buvo ─»vertinta ir tai, kiek universitetas tur─Śjo mokslinink┼│tyr─Śj┼│, kuri┼│ darbai buvo publikuoti 21 srityje nuo 1981 iki 1999 met┼│.

Atskirai vertintas ir vidutinis straipsni┼│, spausdint┼│ 2000-2002 metais gamtos ir mokslo srityse skai─Źius, taip pat kiekis straipsni┼│, vertinam┼│ pagal tam tikrus indeksus socialini┼│ moksl┼│ srityse. Atskirai vertinta ir akademin─Ś fakultet┼│ veikla.    
  
Daugiausia ÔÇô JAV universitet┼│

Jiao Tong universiteto darbuotojų parengtas 2003-iųjų metų Pasaulio universitetų pirmasis dešimtukas yra toks (vieta, universitetas, šalis):20040317_141142_10.png

Ai┼íkiai matyti, kad absoliut┼źs lyderiai ┼íiame reitinge yra JAV universitetai. Pirmajame 50-tuke JAV universitet┼│ net 35, o pirmajame 100-tuke ÔÇô daugiau kaip pus─Ś (58).

Atskirai buvo skelbiami ir Europos bei AzijosRamiojo vandenyno regiono ┼íali┼│ universitet┼│ reitingai. Jei tarp pasaulio universitet┼│ ai┼íki JAV universitet┼│ dominacija, tai Europoje tuo pasigirti gali Did┼żioji Britanija.

Senojo ┼żemyno geriausi┼│ universitet┼│ de┼íimtukas atrodo taip: (vieta, universitetas, ┼íalis, vieta pasaulio reitinge):20040317_140941_8.png

┼Żvelgiant ─» AzijosRamiojo vandenyno region─ů, galima pamin─Śti, kad ten auk┼í─Źiausiai ─»vertintas Tokijo universitetas (19 vieta pasaulyje), Kyoto universitetas (30 vieta pasaulyje) ir Australijos nacionalinis universitetas (50 vieta pasaulio reitinge).

Reitingo vertinimai ÔÇô kriti┼íki

Suprantama, kad ┼íis universitet┼│ vertinimas negali b┼źti laikomas vieninteliu tikrai teisingu ir objektyviu, nes jis jau yra kritikuojamas d─Śl to, kad nebuvo atsi┼żvelgta ─» kitus tarptautinius ─»vertinimus, o tik ─» Nobelio premijos laureatus. Taip pat buvo atkreipiamas d─Śmesys ─» tai, jog prof. Nian Cai Liu darbo grup─Ś nerado kriterij┼│, kuriais gal─Śt┼│ palyginti humanitarini┼│ ir socialini┼│ moksl┼│ pakraipos universitetus, tod─Śl pasauliniame universitet┼│ reitinge j┼│ yra ma┼żai ir jie u┼żima ┼żemas pozicijas.
Kas nor─Śt┼│ pla─Źiau susipa┼żinti su ┼íiuo tyrimu ir visais 500 ─» reiting─ů patekusiais universitetais, si┼źlome apsilankyti interneto svetain─Śje adresu:


(c) Universitas Vytauti Magni