Atgal á sàraðà  
20040316_125506_0.pngKokius renginius renkasi studentai?

Parengė Tomas Pabedinskas ir Eimantas Pūras

Vasario mėnesį vos spėjome švęsti šventes – džiaugdamiesi Valentino diena ir Vasario 16-tąja, vasario 13 d., juodąjį penktadienį, galėjome apsilankyti senoviniais tikėjimais ir magija dvelkiančiuose renginiuose, kurie, kaip ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo ar įsimylėjėlių diena, turi savo paslaptingas tradicijas. Taigi kiekvienas galėjo pasirinkti, kokią šventę švęsti, kuriuose minėtoms progoms skirtuose renginiuose apsilankyti. Būtent studentų aktyvus dalyvavimas įvairiuose renginiuose ir yra svarbiausia šio laikraščio numerio tema. Taigi nutarėme kreiptis į pačius studentus bei renginių organizatorius, klausdami, kokia informacijos apie renginius pateikimo forma yra veiksmingiausia ir labiausiai pastebima, kuriuose renginiuose dažniausiai dalyvauja studentai ir kas nulemia jų pasirinkimą.

Apie renginius ir jų organizavimą
Vitalija Truskauskaitė, MI dėstytoja
Tiek Kaune, tiek VDU renginiai yra organizuojami ir juose lankomasi, ar net dalyvaujama. Todėl galima tik patvirtinti, kad jie turi savo publiką. Tiesa, kultūrinių renginių paklausa tapo labiau specializuota, kultūrinė pasiūla įvairėja, o publika labiau diferencijuojasi. Todėl mes tik atskirais atvejais susiduriame su žiūrovų minia, kurią subūrė visuotinas interesas ar kultūrinis poreikis. Dažnesnis atvejis – nedidelės atskirų kultūrinių poreikių suburtos žiūrovų grupės.
Įdomesnis klausimo aspektas būtų apie studentų dalyvavimą kultūriniuose renginiuose. Gal verta atlikti studentų laisvalaikio tyrimą: laisvalaikio trukmė, struktūra, kultūrinių poreikių dalis laisvalaikio metu ir kt. Atlikę tokį tyrimą, jau pagrįstai galėtume kalbėti apie studentų kultūrinius prioritetus.
Dėl renginių organizavimo metodikos – specializuotiems poreikiams būtina labiau specializuota renginio struktūra, pageidautinas renginio žiūrovų lūkesčių pateisinimas ir aibė režisūrinio išradingumo. Vertingiausia tokių renginių patirtis – žiūrovų ar renginio dalyvių įsitikinimas, kad ir jie prisidėjo prie reikšmingo kultūrinio įvykio ar net jį sukūrė. Todėl kalbame apie potencialią organizatorių ir dalyvių bendraautorystę.

Nuo pramoginių šou – į išskirtinių renginių paieškas
Marius Sapkauskas, Studentų atstovybės narys, renginių organizatorius
Studentų aktyvumą ar pasyvumą nulemia įvairios aplinkybės. Pastebima tendencija, kad pramoginiuose renginiuose aktyvesni yra žemesnių kursų studentai – jie dar nėra persisotinę. Mano manymu, tai gana natūralu, nes kažkokių labai naujų pramoginių renginių formų neišgalvosi, todėl dažniausiai naudojama pramogų forma – renginys naktiniame klube, pasikviečiant kokią žymesnę grupę.
Tuo tarpu aukÅ¡tesnių  kursų studentai labiau domisi įvairiomis konferencijomis, susitikimais. Ä® pramoginius renginius reaguoja ne taip aktyviai. Jiems patrauklesni labiau iÅ¡siskiriančios formos ir turinio renginiai.
Dirbdamas Studentų atstovybėje šiais mokslo metais pastebėjau didelį susidomėjimą SA organizuojamais renginiais: ypač populiarūs buvo LSP party, Tarptautinės studentų dienos finalinis renginys. Ne visi norintys galėjo patekti į juos, nes atėjo neplanuotai didelis studentų skaičius. Mano nuomone, tai sąlygojo du aspektai: nelabai įprasta renginio vieta bei ta aplinkybė, kad jie buvo nemokami arba už įėjimą teko mokėti simbolinį mokestį. LSP party vyko naujai atidarytame klube ir įėjimas buvo nemokamas visiems, prasitęsusiems VDU studento pažymėjimą. Taip pat viliojo noras gauti vieną iš 1000 prizų, kurie buvo žadami renginio reklaminiuose plakatuose. Tarptautinės studentų dienos renginys vyko kino teatre. Įėjimas kainavo 0 arba 1 litą. Nemokamus kvietimus gavo studentai, atnešę knygą bibliotekai.
Vita Levickaitė, VDU magistrė,  â€žPsichologinės paramos ir konsultavimo centro“ projekto  â€žPilietiÅ¡kumo ugdymas“ programos koordinatorė ir vedėja
Mano nuomone, norint, kad jauni žmonės bÅ«tų aktyvesni, reikia jiems suteikti daugiau informacijos  apie įvairias organizacijas, rengti tokius forumus, muges, kaip visai neseniai darė KTU SA (Jaunimo organizacijų forumas). Studentams Å¡iandien jau neįdomÅ«s tokie renginiai kaip diskotekos. Dabar jaunimas labai iÅ¡rankus. Jis mielai dalyvauja įvairiose konferencijos, tačiau dažniausiai renkasi, kur eiti. Pavyzdžiui, kiek mÅ«sų katedra organizavo konferencijų, salė visada bÅ«davo pilna. Juk studentai negali eiti visur. Ir tikrai netiesa, kad Å¡iuolaikinis jaunimas labai pasyvus. Jis veikia, tik dažnai mes nematome tos jų veiklos.
Svarbu paminėti, kad tokie masiniai renginiai, kaip visokios eisenos, mitingai, jau atgyveno, tapo nuobodūs arba tiesiog primityvūs. Šiandien jaunimui norisi ko nors įdomesnio – tarptautinių renginių, stovyklų, kažko, kas būtų tikrai įdomu ir naudinga. Šiandien per didelis įvairių renginių ir veiklos sričių pasirinkimas, kad būtų galima dalyvauti bet kur.
Ir dar viena priežastis – virtualus pasaulis. Juk Å¡iandien daugelis vietoje klubo ar kokio nors renginio renkasi pokalbių svetaines. Pati kartais mieliau renkuosi pokalbių svetainę, nei kokį klubą. Juk svetainėse galima sutikti labai daug įdomių ir iÅ¡silavinusių žmonių, pabendrauti. Tai tikrai atitraukia jaunimą nuo realaus pasaulio, taigi ir nuo renginių. Juk Å¡iandien internetu galima parsisiųsti visus naujausius filmus. Todėl pramogų verslo žmonės turi labai pasukti galvą,  kuo pritraukti jaunimą, kad jis galutinai nepasinertų į virtualų pasaulį.
Labai svarbi jaunimo pasyvumo priežastis yra pats lietuvių mentalitetas, mąstymas. Mūsų klimatas lemia tai, kad lietuviai yra abejingi viskam, mažai kuo domisi. Jie dažniausiai yra paniurę ir linkę į depresiją, nes per mažai mato saulės. Kodėl, pavyzdžiui, italai tokie aktyvūs ir temperamentingi? Nes pas juos nuolat šviečia saulė ir jos poveikyje gaminasi laimės hormonai.

Renginio patrauklumą lemia gera reklama
Skrandis (Gediminas Banaitis), Å MIC vadovas
Aš pats reklamą atsirenku keliuose vietose, kurios jau nesikeičia keletą metų iš eilės. Tai „Kauno dienos” „Konrado naujienos”, interneto puslapiai: „delfi kultūra” ir „dangus.net.” Šie šaltiniai patikrinti ir juose visada randu tai, kas mane domina. Tekstinė reklama nugali vaizdinę reklamą. Daugiau dėmesio skiriu aprašymui nei paveiksliukui. Apie būsimo renginio turinį naujienas susirenku palaipsniui, neieškau visos informacijos viename reklaminiame straipsnyje, nes akivaizdu, kad geras organizatorius niekada nerašys blogai apie savo renginį. O jei rašo ne jis, tai rašo tie, kurie apie visa reikalą nelabai išmano. Kalba sukasi apie oficialią žiniasklaidąreklamą. Tenka pastebėti, kad „einamiausia“ reklama – internetas ir „lūpos-lūpos”. Daugiau reklamos nereikia. Žinia, surasta vieno internauto per elektroninį paštą, SMS žinutes ar kitu elektroniniu būdu pasklinda labai greitai. Plakatai jiems nebereikalingi. Spauda – tuo labiau. Skrajutes dar ne pro šalį, bet irgi jau nelabai būtinos. Be abejo, priklauso nuo renginio tipo ir kokią publiką norima prisišaukti. Turėčiau pastebėti, kad ypatingai aktyvėja moksleiviai – šiuo metu jie sudaro apie 30-40% visų šiuolaikinio meno renginių lankytojų. Jei laukiama solidesnio žiūrovo, renginį reikia reklamuoti per spaudą ir radiją. Solidžiai pateikiama reklama ir pan. daro jiems įspūdį ir gali net visokias baisumas įsiūlyti kaip rimtą dalyką. Svarbiausia – tekstinė forma. Visgi reikėtų paspardyti į vienus vartus – žiniasklaidos. Joje totaliai nėra profų. Vieni išmanantys rašo retai ir/ar per protingai arba ne tai spaudai. Kiti išmanantys nerašo, nes arba organizuoja, arba tingi. Ir nėra nieko panašaus į gerai išmanančius ir į populiarią spaudą pataikančius. Uždaras ratas: pateikiama p(ap)rastai, nes skaitovai paviršutiniški, o tie paviršutiniški, nes spauda tokia. Visgi, manau, pirmą žingsnį turi daryti spauda.
O kai kurių žmonių pasyvumą lemia jų su kultūra nesutampantys interesai, pirmojo žingsnio nepadarymas, aptingimas, žinių trūkumas ar kažkokie psichologiniai trukdžiai.
Giedrius Gulbinas, VDU MI absolventas, VDA magistrantas
Mano nuomone, daugiausia studentų pasiekia informacija, pateikiama skelbimuose ir plakatuose universitete, įvairiuose interneto portaluose ir laikraščių skelbimuose, ypač studentiškuose. Reklaminiai skelbimai turėtų būti ne tik vizualūs, bet ir informatyvūs, t. y. informacija turi būti ir kokybiška ir kiekybiška.
Aš pats dažniausiai lankausi parodų atidarymuose, teatre ir koncertuose. Kodėl? Kultūrinėje terpėje plaukioti gana malonu ir įdomu. Nesinori atitrūkti, atsilikti nuo kultūrinio konteksto. Tokia mano dalia.
Marius Žiubrys, PMDI II k.
Kad informacija pasiektų kuo daugiau studentų, skelbimai, bent jau apie akademinius renginius, turėtų būti iškabinti visose pagrindinėse universiteto skelbimų lentose ir patalpinti intranete. Galiausia, jeigu renginys ypatingai svarbus arba įdomus, organizatoriams reikėtų nepatingėti apie jį pranešti įvairiose auditorijose prieš prasidedant paskaitoms arba pertraukų metu. Be to, spausdintinė reklama turi būti vizualiai patraukli, paprasta ir pasirodyti kiek įmanoma anksčiau. Remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad neretai sužinau apie kokį įdomų renginį tada, kai jis jau būna pasibaigęs. Taigi informacija studentams skleidžiama nepakankamai efektyviai.
Vis dėlto, stengiuosi kuo dažniau dalyvauti renginiuose, kurie atitinka mano pasaulėžiūrą, domėjimosi sritį, yra susiję su mano studijų kryptimi. Laisvą minutę mielai praleidžiu kine arba teatre, kokiame nors koncerte (ir nebūtinai tai turi būti įžymių žmonių pasirodymai), knygos pristatyme, kokiame netikėtame gatvės vaidinime, susitikime su valdžios atstovais ar diskusijose apie juos... Sąrašas renginių, kuriuose pageidaučiau dalyvauti, nėra baigtinis, nes domiuosi tikrai labai įvairiomis sritimis. Mano galva, svarbiausia, kad šiuose žmonių susibūrimuose būtų galima ne tik kaupti žinias, bet ir atsipalaiduoti.

Mūsų laikraščio sporto korespondentas Eimantas Pūras klausė studentų, kaip pateikiama informacija juos paskatina lankytis sporto renginiuose ir kaip dažnai jie tai daro.
Artūras, EVF
Iš tikrųjų nesu iš tų, kurie sustoja prie skelbimų lentų ir atidžiai domisi informacija jose. Aišku, akys tikrai užkliūva už tų skelbimų, kurie kabinami ant universiteto pastatų durų. Juk, atidarinėdami duris, į žemę nežiūrime.
O pati efektyviausia renginio reklama, manau, būtų skrajukių dalinimas auditorijose. Taip studentai neliktų nepastebėję informacijos.
Sportiniuose renginiuose dalyvauju maždaug vieną kartą per savaitę. Aišku, dažniausiai lankausi krepšinio rungtynėse, bet retai jose žaidžia studentai. Stengiuosi palaikyti savo universiteto krepšininkus lemiamų kovų metu. Bet Lietuvoje studentų sportas labai menkai plėtojamas, eilinių varžybų metu nedaroma nieko žiūrovui sudominti, todėl jų ir nėra.
Renata, HMF
Manau, kad universitete informacija geriausiai sklinda studentams kalbantis tarpusavyje. Vienas pasigiria, ką žino apie kažkokį renginį ar akciją, ir susidomėję tuo jau gali gilintis į paskleistą informaciją plačiau. Pastebiu, kad skelbimų lentose pilna įvairiausių lapelių, bet tai padaro stendus tik dideliu margumynu, nes kabina kas ką nori, kur ir kada nori, todėl kuistis po tą lentą ir ieškoti kažko specialiai apie tam tikrą renginį nebėra prasmės.
Sporto renginiuose lankausi tik porą kartų per metus. Nesu didelė sporto mėgėja, o ten apsilankau tik vaikino kvietimu. Bet studentų sporto rungtynių net nesu mačiusi. Nelabai net įsivaizduoju, kokių dar sporto šakų (be krepšinio) studentų varžybos rengiamos Lietuvoje...
Kur kas dažniau su draugėmis lankomės koncertuose, teatruose, naktiniuose klubuose. Tiesiog atsipalaiduojame ten, kur iš anksto susitariame telefonu, reklama didelės įtakos mūsų pasirinkimui nedaro.
Mindaugas, IF
Negaliu objektyviai vertinti universitete skelbiamos renginių reklamos, nes tiek, kiek man jos reikia, aš sužinau iš universiteto draugų, kurie patys tiesiogiai juose dalyvauja ar juos organizuoja – krepšininkų ir Studentų atstovybės žmonių. Bet gyvenant XXI amžiuje įmanoma rasti visą norimą informaciją pačiam – tam yra internetas. Tačiau sprendžiant iš žiūrovų skaičiaus, informacijos studentams labai trūksta arba jie visai nebeturi noro dalyvauti renginiuose.
Mano prioritetas – krepšinio rungtynės. Jose lankausi po 2, kartais po 3 kartus per savaitę. Bet būna, kad ir nė karto per mėnesį. Tai priklauso nuo varžybų tvarkaraščio. Tačiau neignoruoju ir kitų renginių – koncertų, studentiškų renginių, pavyzdžiui, tokiųs kaip Vasario 16osios eisena su „gyva trispalve”.
Kristina, PMDI
Kai gatvėje į rankas tiesiog įkiša kokį lankstinuką, tai norom nenorom žvilgteliu į jo turinį. Bet nepamenu, kad tokia informacija būčiau kada nors pasinaudojusi. Turiu planuoti pramogas iš anksto, todėl susipažįstu su artimiausiais renginiais dienraščiuose, internete.
Tačiau sportiniuose renginiuose nesilankau. Nežinau, kaip galima atsipalaiduoti sėdint triukšme ir žiūrint į lakstančius sportininkus. Nors prieš porą metų esu buvusi LKL „Žvaigždžių dienoje” ir turiu pripažinti, kad likau gana patenkinta žiūrovams parengtu šou.
Tikrai nesigirsiu, kad esu aktyvi studentiškų renginių lankytoja. Tam didžiausios įtakos turi dabartinis gyvenimo tempas: iš darbo suspėju į paskaitas ir esu patenkinta jau tuo, kad po sunkios dienos namo grįžtu 7, o ne 8 ar 9 valandą vakare, tad apie renginius ar konferencijas universitete nelabai ir susimąstau.


(c) Universitas Vytauti Magni