Atgal  sra  
Regionistikos katedroje naujos programos

Svajūnė Aleksandravičiūtė



Šį pavasarį mūsų universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Regionistikos katedra studentams pasiūlė naują magistrantūros studijų programą - Baltijos regiono studijos. Katedros vedėja doc. dr. Ineta Savickienė mielai sutiko pristatyti šią naują studijų programą ir papasakoti apie tolesnius katedros planus. Doc. I. Savickienė žinoma kaip lingvistikos specialistė. Ji mūsų universitete ne tik dėsto įvairius lingvistikos kursus bakalaurantams ir magistrantams, bet ir keletą metų dirbo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, buvo Baltijos studijų programos vadovė, o dabar yra Regionistikos katedros vedėja.


su-japone0.jpgPasak I. Savickienės, Regionistikos katedra mūsų universitete įkurta beveik prieš porą metų, tačiau tik šiais metais, patvirtinus naują magistrinę programą, buvo pakviesti ją studijuoti nuosekliųjų studijų studentai. Anksčiau nenuosekliųjų studijų programa buvo daugiausiai skirta Baltijos studijų užsieniečiams studentams, o mūsų universiteto studentai galėdavo rinktis tokį kursą tik kaip pasirenkamąjį. Katedros vedėja džiaugiasi, kad norinčiųjų studijuoti Baltijos regiono studijas buvo nemažai, todėl teko net valstybės finansuojamų vietų skaičių padidinti - dabar šioje magistrantūros studijų programoje studijuoja dešimt lietuvių studentų, o prie jų prisijungia ir mūsų universitete studijuojantys užsieniečiai.

Ankstesniais metais programos tikslas buvo suteikti kuo daugiau žinių apie tris Baltijos valstybes, nes iš tolimesnių šalių atvykę studentai nedaug ką apie jas žinodavo. "Mes juos supažindindavome ne tik su šio regiono šalių istorija, politika, menu, bet ir socialiniu bei kultūriniu gyvenimu", - sakė I. Savickienė. Nuo praeitų metų ši programa ir pasikeitė (tapo magistrinė), ir prasiplėtė - dabar studentai studijuoja ne tik dalykus, susijusius su trimis Baltijos valstybėmis, bet analizuoja visą Baltijos jūros regioną - tai yra devynias valstybes: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir tris Skandinavijos valstybes. Dabar Baltijos regiono studijų programa orientuota į politikos mokslus, tačiau apima ir kitus dalykus, o užsieniečiai ir toliau mielai renkasi lietuvių kalbą ir kultūrą. Baltijos jūros regiono šalių studijos yra prasmingos ir praktiškos tuo, kad šią programą studijuojantys studentai galės ne tik išmanyti šių šalių politiką ar istoriją, bet gebės ir lyginti jas, įžvelgti skirtumus ir panašumus.

"Regionistikos katedros veikla yra aktyvi. Ji ne tik bendradarbiauja su įvairiais užsienio universitetais, bet yra laimėjusi tarptautinių projektų, todėl, manau, ir studentus įtrauksime į tokią įvairiapusę veiklą. Jie taip pat galės siūlyti savo idėjas ir bandyti jas įgyvendinti. O idėjų ir veiklos studijuojantiems bei čia dirbantiems tikrai netrūksta", - sako I. Savickienė. Jau po pirmo semestro kartu su studentais bus surengta mini konferencija, kurioje pastarieji galės pristatyti pirmuosius tiriamuosius darbus, taip pat išdėstyti savo pastabas ir pageidavimus, susijusius su šia studijų programa. Kitame semestre į juos tikrai bus atsižvelgta. Pasak katedros vedėjos, rengiamasi pasikviesti skaityti paskaitas daugiau žymių Baltijos regiono specialistų iš užsienio - diplomatų, žmonių iš įvairių privačių ir valstybinių institucijų, kad studentai galėtų praplėsti savo akiratį, susipažinti su tikrąja politika ir jos užkulisiais.

Pasak I. Savickienės, nuo kitų metų Regionistikos katedra rengiasi pradėti įgyvendinti naują projektą - programą, kuri būtų bendra keliems universitetams, ir studentai gautų vieną kelių universitetų pripažintą diplomą. Tai viena naujausių ir kol kas sudėtingiausių programų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jas planuojama organizuoti drauge su penkiais užsienio universitetaispartneriais: Tartu (Estija), Rygos (Latvija), Turku (Suomija), Kopenhagos (Danija), Humboldto (Vokietija) universitetais. Programos pavadinimas bus toks pats - Baltijos regiono magistrinės studijos. "Prie šio projekto buvo dirbama keletą metų (bandoma su partneriais sutarti dėl pačios studijų programos bei jos organizavimo, nes, norint turėti bendras studijas, reikia sukurti bendrą jungtinį partnerinių universitetų komitetą, kuris spręstų apie studentų tinkamumą šioms studijoms ir panašius dalykus, taip pat reikia nustatyti bendras priėmimo taisykles ir kt.) ir jau nuo kitų mokslo metų pradžios rengiamasi jį įgyvendinti", - dalijosi mintimis I. Savickienė.

Šią studijų programą pasirinkę studentai galės laisvai stoti į bet kurį partnerinį universitetą, nes bendri įvadiniai dalykai visuose universitetuose bus dėstomi panašūs. Ir tik antrą trečią semestrą studentai galės rinktis jiems artimesnę specializaciją bei ją siūlantį universitetą. Pavyzdžiui, jeigu juos domins politologija, galės rinktis VDU, jei kiti dalykai - kultūra ar ekonomika - kitus partnerinius universitetus. Pagrindinis šių studijų reikalavimas - studentai bent vieną semestrą (galima ir du arba tris) privalės praleisti partnerių universitete.

Neseniai Europos komisijos patvirtinta nauja Erasmus paprogramė Erasmus/Mundus ir yra skirta universitetams, norintiems įsteigti bendras magistrines studijas. Šioje programoje dalyvaujantys universitetai gali gauti ir finansinę paramą tokiam projektui įgyvendinti. "Ši idėja buvo ilgai brandinta ir tobulinta, programos struktūra, turinys, įvairūs organizaciniai klausimai buvo kruopščiai ir detaliai aptarti su partneriais. Kadangi tokios programos yra naujos ir Europoje, dar nėra su kuo jų palyginti, todėl, matyt, bus ir sunkumų bei problemų ją įgyvendinti. Juk kiekvienoje šalyje skiriasi ne tik aukštojo mokslo įstatymai, bet ir studijų programos, priėmimo taisyklės, vertinimo ir pripažinimo kriterijai, studijų trukmė, reikalavimai tezėms ir kitiems dalykams, o mums reikia suderinti viską taip, kad visiems idealiai tiktų. Projekte dalyvaujantys universitetai turi sutikti su partnerių skirtumais ir juos pripažinti, tačiau labai svarbu užtikrinti studijų kokybę, išsiaiškinti dėstomų dalykų turinį ir formą, dėstytojų kvalifikaciją", - teigia I. Savickienė.


(c) Universitas Vytauti Magni