Atgal á sàraðà  
Kaip švenčiamos Kalėdos svetur

Nerijus Budrys



Visada smalsu sužinoti, kaip žmonės gyvena, kokių papročių laikosi kitose šalyse. Įdomu palyginti, kuo tie papročiai skiriasi nuo lietuviškų. Pateikiame jums trijų žurnalistikos studentų iš užsienio, studijuojančių VDU pagal Erazmus/Socrates programą, pasakojimus apie Kalėdų šventimo papročius jų šalyse.


IMG_1396.jpgKalėdos Lenkijoje
Piotr Tokarski

Lenkija yra labai tradiciÅ¡ka Å¡alis, todėl Kalėdos čia Å¡venčiamos taip pat labai tradiciÅ¡kai. Ä®prasta, kad kiekvienuose namuose papuoÅ¡iama Kalėdų eglutė. Dažniausiai Kalėdų laikotarpis, ir ypač Kūčios, yra metas, kai visi Å¡eimos nariai gali pabÅ«ti kartu.  Kūčių stalas paruoÅ¡iamas iÅ¡ tradicinių patiekalų, visada be mėsos ir alkoholio. Valgoma sriuba ir pagrindinis patiekalas - karpis. Tradicinis Kūčių stalas susideda iÅ¡ dvylikos patiekalų. Ant stalo visada paruoÅ¡iama atskira lėkÅ¡tutė tiems, kurie paklydo, keliaudami namo, arba Kūčias Å¡venčia vieni.
Prieš pradėdami valgyti šeimos nariai laužo kalėdaičius ir vienas kitam linki daug sėkmės bei viso ko geriausio ateinančiais metais. Po vakarienės dauguma eina į bažnyčią klausyti vidurnakčio kalėdinių mišių.
Tikima, kad tai, kas nutiko Kūčių dieną, kartosis per visus ateinančius metus.  Todėl prieÅ¡ susėsdami prie stalo suaugusieji stengiasi padirbėti, uždirbti Å¡iek tiek pinigų, o vaikai mokosi, nes Å¡io papročio laikymasis gali užtikrinti, kad kiti metai bus  geri ir sėkmingi. Kalėdų dienos yra skirtos susitikti su giminėmis ir draugais. Antrąją Kalėdų dieną po miÅ¡ių žmonės mėto vieni į kitus avižas - tai paprotys, kuriuo linkima turėti kuo daugiau pinigų ateinančiais metais.
Kalėdas Lenkijoje galima pavadinti didžiausia valgymo švente per visus metus; suvalgomo maisto kiekiu joms gali prilygti nebent Velykos. (Ar tai Jums neprimena Kalėdų šventimo Lietuvoje? - red. past.)

Kalėdos Šiaurės Airijoje
Mark Bignell

Kūčios Å iaurės Airijoje yra puikus atsipalaidavimo ir pasilinksminimo vakaras. Barai užsidaro 11val. vakare arba prieÅ¡  vidurnaktį, todėl prieÅ¡ iÅ¡eidamas namo laukti Santa Klauso kiekvienas stengiasi iÅ¡maukti kuo daugiau alkoholio. Kitą rytą net nebÅ«na laiko susivokti, kad tau prasidėjo pagirios. KarÅ¡tligė - per silpnas žodis apibÅ«dinti tai, kas dedasi aplinkui.
Draugai, šeimyna ir kaimynai bėgioja vieni pas kitus, iš namo į namą, besikeisdami dovanomis, prisigerdami ir suvalgydami tiek šokolado, kad juo būtų galima maitinti visą šalį ištisus metus. Vidurdienį visi išskuba į mišias. Tik mišios pastaruoju metu tampa ne tiek religine ceremonija, kiek proga prieš visus pasipuikuoti savo naujais kalėdiniais drabužiais.
Po mišių vyrai bėga į barus, o moterys - namo, kad iškeptų pietums didžiulį kalakutą.
Trečią valandą dienos visi jau būna mirtinai nuvargę. Kadangi Šiaurės Airija priklauso Didžiajai Britanijai, dauguma užmiega besiklausydama monotoniško Karalienės kalėdinio sveikinimo.
Tik jauni ir energingi lieka laukti, kol per TV pradeda kartoti klasikinius filmus, o maždaug dvidešimties metų amžiaus jaunimas užplūsta naktinius klubus.
Beje, per Kalėdas Airijoje niekada nesninga.

Kalėdos Vokietijoje
Gudrun Engel
Advento metu vokiečiai ypač mėgsta vaikščioti po kasmetinius kalėdinius turgus, iÅ¡ kurių garsiausias yra Nürnberger Cristkindlesmarkt.Tai puikiausia proga pasigrožėti, pauostyti ir paragauti įvairių kalėdinių skanumynų, pavyzdžiui, imbiero duonos, vadinamos "Lebkuchen", ir vaisių duonos, vokiÅ¡kai "Stollen". Ypač mėgstamas vokiÅ¡kas skanėstas yra marcipanai, gaminami iÅ¡ migdolų ir cukraus. O Glühveino (lietuviÅ¡kai  tai  skambėtų kaip "karÅ¡tas vynas", kurio, beje, galima rasti ir Lietuvos parduotuvėse) aromatas suÅ¡ildys kiekvieną, dar net nespėjus gurkÅ¡telėti Å¡io specifinio pakaitinto su prieskoniais vyno varianto.
Kūčių vakarą Vokietijoje dovanų atneša kūdikėlis Jėzus, o ne Santa Klausas! Dėl šios maišaties yra kaltas vokiečių kilmės amerikietis Thomas Nast (1840-1902), kuris sukūrė modernų Santą Klauso įvaizdį. Thomas‘o Nasto kalėdinės iliustracijos savaitraščiui "Harper‘s Weekly" vėliau buvo išleistos kaip atskira knyga, ir kartu su Clement Klarke Moore kūriniu "Naktis prieš Kalėdas" padėjo paplisti Santa Klauso, kaip linksmo ir seno elfo, įvaizdžiui.
Santa Klauso taip pat nereikėtų painioti su Å v. Nikolajumi, kurio diena Å¡venčiama gruodžio 6 d. Å v. Nikolajus  buvo vyskupas, daręs daug gero vargstantiems. Pasak legendos, gruodžio Å¡eÅ¡tąją jis kartu su savo tarnu Ruprechtu aplankąs kiekvienus namus. Todėl tądien vaikai kruopščiai nuvalo savo batukus ir pastato juos už durų. Gerai ir sąžiningai elgęsi visus metus rytą juose randa rieÅ¡utų, obuolių ir saldainių.
Be to, Vokietijoje didžiausia šventė yra gruodžio 24-oji, o ne 25-oji. Tai diena, kai kiekviena šeima gali mėgautis poilsiu ir buvimu kartu prie gausiomis vaišėmis apkrauto stalo ir besidžiaugdama Kalėdų eglute, kurios dienos būna jau suskaičiuotos. Sausio 6ąją oficialiai baigiasi Kalėdų šventimo laikotarpis, ir tądien eglutė turi būti išnešama, kad naujieji metai iš tikrųjų prasidėtų. Šios dienos išvakarėse ant durų kreida užrašomos raidės C+M+B (Caspar, Melchior ir Balthasar) bei metai, nes tikima, kad šis užrašas saugosiąs namus nuo visokių blogybių. Tačiau istoriškai šios raidės turėtų simbolizuoti lotynišką frazę "Christus mansionem benedicat", t.y., "Kristau, laimink šiuos namus".
Eglutės Vokietijoje dažniausiai Å¡vyti Å¡iltomis tikro vaÅ¡ko žvakių liepsnelėmis, nors per pastaruosius keletą metų jas po truputį ima iÅ¡stumti elektrinės žvakutės. Idėja, kad nuolat žaliuojantys  augalai galėtų bÅ«ti amžinojo gyvenimo simboliu, yra priskiriama vokiečių Å¡ventajam Bonifacijui. 8-ajame amžiuje jis stengėsi apkrikÅ¡tyti germanų gentis ir, norėdamas iÅ¡naikinti paprotį garbinti ąžuolą, paÅ¡vęstą pagoniÅ¡kajam dievui Odinui, Å v. Bonifacijus paskyrė eglę kÅ«dikėlio Jėzaus garbei. 19-ajame amžiuje paprotys puoÅ¡ti Kalėdų eglutę ėmė plisti už Vokietijos ribų. Prie to prisidėjo keletas vokiečių kilmingųjų. Orleano kunigaikÅ¡tienė, kuri buvo kilusi iÅ¡ Meklenburgo, atnešė Å¡ią tradiciją į Paryžių, o kiti didikai prisidėjo prie Kalėdų eglutės paplitimo Anglijoje ir kitose Europos Å¡alyse.

Iš anglų kalbos vertė Eglė Narytė,
HMF III k.


(c) Universitas Vytauti Magni