Atgal á sàraðà  
File0.pngJaunųjų fotografija – “Lietuva, 2001”

Šių metų pavasario semestro metu su mėnesio ar dviejų intervalais Lietuvoje buvo eksponuojamos trys retos fotografijų parodos. Pirmoji – jaunųjų fotografuojančių kauniečių (organizuota mūsų Universiteto absolventų – R.Cikanavičiaus ir G.Česonio). Ją pristatėme mūsų laikraštėlio š.m. balandžiogegužės numeryje. Antroji – “Jaunieji lietuvių autoriai fotografuoja Didžiojoje Britanijoje”. Tai šios šalies ambasados kultūrinės veiklos Lietuvoje rezultatas. Atidaryta Vilniuje, ji buvo rodoma ir Kaune. Primenu – vienas jos autorių buvo G.Česonis. Trečioji – respublikinė “Jaunųjų fotografų”, surengta Kodako atstovybės Lietuvoje – prekybos namų “D.W.K.”, konkrečiai – talentingos parodų kuratorės Margaritos Paškevičiūtės. Pradėjusi nuo Vilniaus, ši paroda vasarą buvo rodoma Kaune, o dabar keliauja per Lietuvą… Visos trys parodos sukėlė šalies periodinėje spaudoje tam tikrą rezonansą, buvo vienaip ar kitaip aptartos. Tačiau – labai jau tradiciškai – įvardijant autorius, jų kūrinius, stilistiką, kūrybinį metodą, kai kurias intencijas… Mūsų universiteto Menų fakulteto studentai, kurso “Meninės fotografijos istorija” klausytojai, pabandė į šiose parodose eksponuojamas fotografijas pažvelgti būsimų menotyrininkų akimis ir fotografijos meną sieti su estetikos problemomis, bendraisiais meno pasireiškimo būdais ir stilistinėmis tendencijomis.

Dalį įdomiausių minčių iš buvusių diskusijų pateikiame menui ir fotografijai neabejingiems mūsų skaitytojams… Medžiagą surinko ir paruošė spaudai dėst. Alvydas Vaitkevičius.

Giedrė Stankevičiūtė: (…) Meno kūriniai ypatingi jau vien tuo, kad jie yra. Jiems nebūtina prasmė, simboliai ar reikšmė. Jie vaizduoja tai, kas yra jie patys. Kūriniai, kurių paskirtis yra įteigti emociją arba pateikti informaciją, dar ne menas. Jie puikūs kaip iliustracijos, kaip tikrovės atspindys, tačiau beverčiai kaip meno kūriniai. Jie turi meno kūrinio formą, bet nejaudina estetiškai! Fotografijos mene tokios yra “natūraliosios fotografijos”. Tokiai fotografijai rūpi perteikti faktą, tikrą įvykį, reiškinį, objektą, bet ne ypatingą formų sąrangą, kūrybiškus vaizdinius, harmoniją ar emocijas. Tai reportažinė, žurnalistinė, socialinė, dokumentinė, mokslinė fotografija. Tokios fotografijos padeda pasiekti dvasinę būseną, esančią toli nuo estetinių emocijų, kurias gali sukelti tik tos fotografijos, kurios iš žiūrovo/vertintojo/ reikalauja perkonstravimo jų sąmonėje.To reikia, kad įvyktų komunikacija, dialogas tarp žiūrovo ir kūrinio! Paprastai to reikalauja pastatyminė, inscenizuota, estetizuota, stilizuota, sumontuota, kompiuterinė, žodžių, sugalvotoji fotografija. Tai nuotraukos, turinčios ir naują, sugalvotą formą. Tik tokias fotografijas laikau meninėmis! (…) Bet ir čia reikia dar atsižvelgti, į kokį žiūrovą jos orientuotos. Vertinant tuo požiūriu, meninę fotografiją galima priskirti prie populiariosios arba elitinės… Bet ji gali būti ir komercinė.

Asta: (…) Reikšminga forma yra esminė meno kūrinio ypatybė. Todėl forma yra pagrindinis kriterijus ir fotografijai, kuri jau seniai pripažinta kaip menas.

ulija: Šiuolaikinis menas – labai savitas ir konceptualus reiškinys. Toks yra ir šio meno vartotojas – šiuolaikinis žmogus. Jis turi didžiulę empirinę patirtį ir, anot garsaus mūsų fotografo A.Macijausko, yra per daug protingas. Tokiam išsilavinusiam, turinčiam rafinuotą skonį vartotojui labai sunku įtikti. Šiuolaikiniai menininkai negali nekreipti dėmesio į jų kūrinių vartotojus ir todėl, išreikšdami savo mintis ir jausmus su kūrybos pagalba, turi galvoti ir apie vartotojų auditoriją bei jos poreikius.

Tautvydas: Fotografija – tai kaip vaizdinio įsčios, kaip chirurgo skalpelis, skrodžiantis realybę. Fotografija – kaip magija ir užkerėjimas. Prakeiksmas ir pašlovinimas. Fotografija – kaip netiesinis laikas ir padauginta erdvė. Fotografija – kaip bestseleris, daugybę kartų reprodukuojamas norimu formatu…

Tautvydas II: Meno dėmesio objektas tam tikrame kontekste šiandien gali būti bet kas: makroekonomikos vadovėlis, gatvės kasdienybė, buitiniai dalykai ar pan. Ne išimtis ir fotografija – šiandien sunku nubrėžti ribą tarp meninės ir nemeninės fotografijos, nes ir nuotrauka pasui gali tapti meno kūriniu (ir tampa!).

Tautvydas III: Meno kūrinio ašis yra tai, kas realizuoja pagrindines meno funkcijas. Kūrinio meniškumą paprastai nulemia daugelis subjektyvių faktorių, estetinių kategorijų, aktualumas bei įtaigumas, santykis tarp autoriaus, kūrinio ir priėmėjo kokybės! Fotografijose tai pasiekiama vaizdo dokumentiškumo transformavimu ir subjektyvizavimu. Arba tiesiog nešališku realybės fiksavimu, nors pats fotografuojamo vaizdo išskyrimas iš kitų jau yra šališkumas!

Julius: Aš nežinau, kaip įvardinti, kas yra menas, – arba žinau šimtus apibrėžimų (o tai yra tas pats)… Aš nežinau, kas yra meninė fotografija.., nes kasdien ją suvokiu plačiau ir giliau! Menas neturi Žemėje analogų, kaip ir Fotografija, – ir tuo pasakyta viskas! Ar sportas ne menas?! Kuo skiriasi M.Jordanas nuo Giotto? Jie juk abu kūrėjai! Kuo skiriasi M.Jordanas nuo L.Armstrongo? Jie juk abu atlikėjai! Tai mano subjektyvumas.. Aš negaliu žodžiais išreikšti, kas yra menas…

Aušra: Kokią fotografiją priskirti meninei – keblus klausimas. Tuomet galima teigti, kad egzistuoja ir meninė tapyba, ir panašiai… Fotografijas skirstyčiau taip: aukšto lygio, vidutinio ir žemo. Atskirčiau gal natūraliąją fotografiją…

Aurelija: Kalbant apie meną, reikia pabrėžti svarbiausią dalyką – jis turi sukelti emocinę žiūrovo reakciją. Ir fotografija taip pat! Visai nesvarbu, kas tai bus – susižavėjimas, pasibjaurėjimas ar pasipiktinimas – tinka viskas… Svarbiausia, kad žiūrovas neliktų abejingas. Bet negalima suabsoliutinti žiūrovo galių – tai veda į snobizmą. Bet kuriuo atveju, emocijos įelektrina trikampį: kūrėjas – kūrinys – žiūrovas…

G.Česonio nuotr.„Teisė tikėti”
(„Nemunas” 2001 m. 7-8 Nr.)


(c) Universitas Vytauti Magni