Atgal  sra  
Ir aš ten buvau, arba Ryga – 800

Rimas Šuopys, HMF I k. magistr.

Vasara yra skirta ne tik pinigų kalimui, bet ir poilsiui nuo to kalimo (taip pat ir mokslo galvon kalimo). Na, o užsienis – kam? Ogi, kad galima būtų aplankyti tą “anapus” (sienos)! Ir jei sakoma, kad višta ne paukštis, o Lenkija – ne užsienis, tai ką tada kalbėti apie Latviją?! Ir vis dėlto pastarojoje aš taip pat radau daugybę gerų dalykų…

Norą aplankyti Rygą sužadino kaimynų sostinės jubiliejus: 20001 m. rugpjūčio 17–19 dienomis Ryga šventė 800 metų sukaktį. Įspūdingas gimtadienis, tiesa?! Ir tikrai įspūdingas buvo šio gimtadienio šventimas.

Ruoštasi šio jubiliejaus minėjimui – tikrai labai rimtai. Skirta be galo daug jėgų ir pinigų tiek pasirengimui, tiek ir pačiam šventimui. O rengtis pradėta daugiau nei prieš metus. Rekonstruota labai daug didelių ir gražių pastatų. Sutvarkytos ir išpuoštos gatvės. Visur – miestą puošusiose vėliavėlėse, skelbimų lentose, spaudoje, televizijoje, radijuje – tik mirgėjo, skambėjo: “Ryga 800!”.
File1.pngTai mūsų internacionalinė grupė. (Autorius II eilėje pirmas iš kairės)

Šventę vainikavo nuostabus saliutas, trukęs apie pusvalandį. Kaip sakė viena pažįstama, kurios namuose buvau studentiškai prisiglaudęs, – vien saliutas kainavo 300 000 latų. Norit litais? Dauginkit iš šešių! Taip – apie 1 800 000 Lt !

Iš viso Latvijoje aš išbuvau mėnesį. “Prisitaikymas” nerti į šventės šurmulį vyko ne pačioje Rygoje, o “visur” aplink ją. Dvi savaites buvau Tarptautinėje jaunimo darbo ir poilsio stovykloje – Ergli mieste. Dirbti teko su vaikų namų auklėtiniais (nuo 3 iki 15 m.). Mūsų grupėje buvo 9 žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, net iš Amerikos. Vaikams organizuodavome įvairiausius žaidimus, konkursus, kitokias atrakcijas. Viskas labai patiko tiek jiems, tiek mums. O jau kokia tragedija buvo, kai reikėjo skirtis… Kita vertus, liūdesį kiek švelnino tai, kad aš likau kuriam laikui su jais. Mat aš planingai taikiau “ištempti” savo buvimą Latvijoje iki pat Rygos jubiliejaus kulminacijos (t.y. rugpjūčio 18 d. fejerverkų). Taigi, mano grupei išvažiavus, man teko “laikyti frontą” už devynis!

Savaitę papildomai buvau su jais – jų namuose, po to dar savaitę juos “ganiau” Jūrmaloje. Suprantama, tai dariau jau ne visiškai vienas, o su personalu.

Po Jūrmalos teko skirtis su jais ir man. Tada dar savaitę, įskaitant ir švenčių dienas, gyvenau pas pažįstamą esperantininkę. Bet toji savaitė apvainikavo visą mėnesį trukusį šventės laukimą, kurį nuspalvino intensyvi programa – visokios parodos, ekspozicijos, koncertai, spektakliai, kitokie pasirodymai. Didelė jų dalis – švenčių proga – sumažintomis kainomis ar visai be jų. Vienu metu vyko tiek visokių įdomybių, pavyzdžiui: liaudies šokiai, dainos, kostiumų istorijos dienos, rimtoji muzika. Sunku viską ir beišvardyti. Tikrai nesigailiu, kad specialiai tiek ilgai buvau, kad pamatyčiau šią šventę!


(c) Universitas Vytauti Magni