Atgal  sra  
Laikykis, visų trokštama Amerika – studentas atvažiuoja!

Daiva Stankevičiūtė, HMF III k.

Ech tu, išsvajotoji Amerika! Tos neišsemiamos galimybės ir aukso šaltinių vizijos! Daugelis lietuvaičių veržiasi pamatyti Ameriką jau nuo neatmenamų laikų. Vien tik mūsų Lietuvėlėj buvo bent trys emigracijos bangos. O kiek jau lietuvių JAV yra dabar turbūt tiksliai niekas nepasakys. Taigi ir pagalvoji, ko gi blogai tautiečiams savo gimtojoje šalelėje? Studente, o tau ko ten? Aišku, visų pirma – tu turi galimybę per visiems iki skausmo žinomą programą „Work & Travel USA” JAV pamatyti. Būkim atviri – iš tikrųjų studentą labiausiai domina programos dalis „Work”. Kaip sekėsi „žaliukus” kalti, studente?



Daiva, HMF

Dirbau New Jersey valstijoje, kurortiniame miestelyje, kuris yra Atlanto vandenyno salelėje. Miestelyje nėra dangoraižių. Ir palmių nėra. Ir juodaodžių.  Nida kažkokia. Dirba viskas tik vasarą. Ten gražu: visą miestelį supa vandenynas, pilna „baisiai” turtingų amerikiečių, kurie atvažiuoja čia atsipalaiduoti. Jie švaisto pinigus į visas puses ir vaikšto išsišiepę, dešimt kartų per dieną su tuo pačiu asmeniu sveikinasi.
File2.pngDarbas nelengvas, bet aš iš tų, kuriuos domino programos dalis „Work”. Važiavau per tokią programą, kurioje numatyta, kad manęs nepasitinka New Yorke. Turėjau „suktis” pati. Na, iki New Yorko su manimi skrido keletas lietuvių, bet į tą mano „kaimą”, kur turėjau dirbti, autobusu keliavau viena.

Ir štai atvažiuojame į Stone Harbor. Naktis, lyja, žmonių nėra. Autobusų stoties taip pat nėra – miestelio gale vairuotojas išmetė iš autobuso likusius keleivius. Stoviu gatvėje vidury nakties ir nežinau kur eiti. Telefono automato nematyti. Kažkokie namiūkščiai… Na, tai aš ir užsukau į pirmą pasitaikiusį. Atidaro duris kažkoks vokietis ir šneka vokiškai, o aš vokiškai moku pasakyti tik „viens, du, trys”. Bet jis suprato mano anglų + rusų + lietuvių kalbą. Pavaišino šlykščia kava ir vokišku alumi (geras derinys), nuvežė į viešbutį, kuriame aš turėjau dirbti, ir išvažiavo. Daugiau aš jo nemačiau.

Gyva statula praeivius vilioja į kazino

Jau kitą rytą teko pradėti darbą viešbutyje. Housekeeping – „valytoja” lietuviškai. Na, bet pinigus gerus moka. žalius tokius. O jau kolektyvas! Moteriškaitės tokios, švelniai tariant, be aukštojo išsilavinimo. Jos labai daug (net per daug) domėjosi, ar Lietuva yra Afrikoje, ar tai JAV valstija, ar aš žinau, kaip reikia naudoti dulkių siurblį, ar važinėja Lietuvoje automobiliai ir traukiniai. Ir taip kiekvieną dieną tie patys klausimai, kol man įgriso ir paaiškinau, kad Lietuva ribojasi su Zimbabve ir Suomija prie Raudonosios jūros. Tada viena moteriškė pareiškė, kad labai puikiai įsivaizduoja. Ačiū Dievui – pagaliau išaiškinau! Dar paklausė, ar mano tėvynėje yra baltų meškų. Atsakiau, kad taip – pas mus bėgioja meškos, kurių mėsą valgome, o kailiais rengiamės. Pasigyriau, kad viešbučio uniforma – pirmieji mano drabužiai. „Čia, žinok, yra sportbačiai”, – aiškino moteriškės. Ir taip aš sužinojau, kad, pasirodo, aviu sportbačius. Valio Amerikai!

Tame viešbutyje dirbo dar keletas lietuvaičių merginų ir trys latviai (visi Aleksandrai). Tai buvo Saša „pervyj”, Saša „vtoroj” ir Saša „tretyj”. Miestelyje gyveno daug studentų internacionalų. Taigi pasilinksminom gerai. Vakarėlis pas rusus: ateina policija (JAV policininkai labai draugiški) ir sako: „ššššš”. O mes tada sakom: „Chorošo, teper būdiem ticho prygat”. Ir iš kur jėgų atsirasdavo, atidirbus šešiolika valandų dviejuose darbuose?! Ech, ta nemiegota vasara!

Tiesa, antras darbas buvo italų restorane. Tai žinote, papildomi kilogramai. Man grįžus namo mama taip apsidžiaugė, kad gali mane įžiūrėti, kai šonu pasisuku. O jau kolegos restorane! Dirbau su tokiu juodaodžiu. Kartą jis manęs paklausė, ar teko kada užsiiminėti seksu su juodaodžiu. Atsakiau, kad ne. tai jis mane rasiste išvadino. Dabar jau žinote, iš kur rasistai atsiranda.

Nors restorano šeimininkai buvo gėjai, tačiau padavėjos vis tiek turėjo dėvėti trumpus šortus – supraskite, kaip norite. Aš tai nesupratau.

Amerikiečiai dar labai stebėdavosi, kaip latvis su lietuviu, kurie su meškom gyvena, susišneka tarpusavyje rusiškai, o su amerikiečiu – angliškai! Kaip šlavėjai, padavėjai ir indų plovėjai gali mokėti tris kalbas! Gyvenimo paradoksas.
File0.png
New yorke stovintis Brooklyno tiltas pribloškė savo dydžiu

Padirbėjusi padavėja ir šlavėja, leidau sau pakeliauti po JAV. Na, nedaug aš ten pamačiau, bet pakako. Kaimynystėje buvo „mažasis Las Vegas”, t. y. Atlantic City. Kazino miestas – tuo viskas pasakyta. Philadelphia... gražus kaip Europos senamiesčiai… New York! Įsimylėjau jį! Ten visko daug. Tie skverai, parduotuvės, ispaniški barai, kažkur draikosi marichuanos kvapas, traukiniai, po žeme metro, smogas… Gatvėse pypsina ir keikiasi taksistai. Tos įvairių rasių spalvos. Pasijauti skruzdėle. Viena klajojau po New Yorką, perėjau Brooklyno tiltą, ant kurio padėti koją svajojau visą gyvenimą. Nesuklydau – galingas jausmas. Atsidūriau Brooklyne. Rusų gatvė, „DDT” klubas. Rusų barai ir tas rusiškas svetingumas: „Nado – beri!”

Ech, gyvenimėli,  kada tu pablogėsi? Pablogėjo, kai grįžau į Lietuvą. Nepykit, patriotai.

Raimonda, HMF

Aš dirbau vakarinėje JAV pakrantėje, Kalifornijos valstijoje, Hollywoode. Darbas šou parke nealkoholinių gėrimų parduotuvėje. Situacija su darbais buvo ne kokia. Še tau ir Hollywoodas! Retas iš internacionalų studentų turėjo antrą darbą. O mano antrasis darbas buvo nelegalus. Dirbau bikini parduotuvėje – puošiau bikinius, t. y. lipdydavau ant jų visokiausius keistus blizgučius.

Amerikiečiai man, kaip, beje, ir daugeliui latvių, čekų, rusų, pasirodė kvaili per visą pilvą. Bet kvailiai tie, kurie pagal savo socialinę padėtį priklauso žemiausiems sluoksniams. Su išsilavinusiais tiesiog neteko bendrauti, nes studentai internacionalai, kurie dar yra trečiakursiai ar ketvirtakursiai, neturi galimybės dirbti su išsilavinusiais žmonėmis. Daugelis sutiktų juodaodžių neišsilavinę (kur jau ten daugelis – galima teigti, kad bene visi), tačiau su jais bendrauti patiko. Tokie gyvi jie. O meksikiečiai labai įkyrūs. Hollywoode tiek daug skirtingų rasių žmonių, ir jie visi tokie įdomūs būtent dėl savo skirtingumo.

Įdomu tai, kad Hollywoode teko gyventi su lietuviais kauniečiais, kurių anksčiau neteko matyti. Kaunawoodas! Taigi dažniausiai ten bendraudavau gimtąja kalba. Išsinuomavome autobusiuką ir važiavome į Las Vegas. Labai patiko ir Didysis Kanjonas: gražu kaip filmuose – jautiesi toks mažas tose kaktusų dykynėse.

Noriu grįžti atgal į JAV. Ten gyvenimas paprastesnis ir geresnis.
File4.png
Pasirodo, New yorke gatvėje galima sutikti ir „playbojų”

Andrius, IF

Tik nevažiuokit į Texasą! Ten tikrai yra dykumų, kaktusų (baisiai dideli) ir gyvačių su barškančiomis uodegomis. Civilizuotoji Amerika! Dirbau pusę vasaros prie autostrados esančioje degalinėje, kurios šeimininkas – isterikas meksikietis. Taigi neišlaikė nervai, nuvažiavau į Alabamą, nusipirkau gitarą, paskui nežinau kiek parų važiavau į New Yorką, kuriame darbo neradau. Štai tau ir Amerika! Greičiau į Vilnių! Na, bent tekilos su meksikiečiais iki soties prisigėriau ir išmokau ispaniškų keiksmažodžių. Bet tiek to – nesikeiksiu.

Ernesta, HMF

Dirbau su studentais iš Lenkijos ir Čekijos viešbutyje kaip „hauskeeping”. Taip pat ten dirbo ir amerikiečių. Tai aukštojo mokslo nebaigę juodaodžiai ir meksikiečiai. Amerikiečiams, aišku, problemos su logikos stoka, tačiau jie geraširdžiai. Na, ir per daug jau saldūs su savo „prašau” ir „atsiprašau”.

Darbu patenkinta, bet tai ne mano ateities darbas. Norėjau grįžti namo. Studijuoti… Visur gerai, bet Lietuvoj geriausia, nes čia daug brangių žmonių buvo palikta.

Išvados

Pirma – amerikiečiai kvaili, bet geraširdžiai. Antra – visos tautos JAV yra sukūrusios bendruomenes ir draugiškai gyvena.

Trečia – lietuvis lietuviui vilkas (t.y. išimtis iš antros išvados). Ketvirta – lietuvis myli pinigus. Penkta – studentui Amerikoj gerai (?!). Šešta – jis tai supranta tik grįžęs į gimtąją šalelę...


(c) Universitas Vytauti Magni